Uzay Bulut. Nigerijoje genocidas prieš krikščionis „plinta kaip vėžys“

Nigerijoje tęsiantis krikščionių genocidui, naujienų portalas TruthNigeria.com ir toliau drąsiai atskleidžia džihadistų terorą prieš visų religijų nigeriečius.

„Truth Nigeria“, kaip teigiama jos interneto svetainėje, „turėjo būti įkurta, kad išsklaidytų karo rūką ir melagingų pasakojimų miglą, kuri apgaubia pagrindinių žiniasklaidos priemonių pranešimus apie tai, ką daugelis vadina „krikščionių genocidu“ Nigerijoje, kuris plinta kaip vėžys“.

Apdovanojimus pelnęs žurnalistas Douglas Burton, buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas, kuris teigia: „Aš dirbu vyriausiuoju redaktoriumi, atsakingu už maždaug 12 laisvai samdomų žurnalistų, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad atskleistų pasauliui gėdingiausią ir vis dar beveik neaprašytą krikščionių genocidą“, davė interviu Gatestone:

„TruthNigeria.com yra humanitarinės pagalbos ne pelno siekiančios organizacijos „Equipping the Persecuted“, įregistruotos Sioux City, Ajovoje, nuo 2019 m., projektas. Nigerijoje esantys mūsų žurnalistai gyvena Kadunos, Plateau, Benue ir Adamavos valstijų karo zonose arba netoli jų, ir visi jie turėjo dramatiškus „susipažinimus“ su šiuo konfliktu. Visi jie prarado draugų ar giminaičių per Boko Haram ar Fulani etninės milicijos atakas. Kiti buvo piliečiai žurnalistai, kurie socialinėje žiniasklaidoje pranešdavo apie smurtą ir buvo pasiryžę atskleisti genocidą.

„Kai kurie mūsų žurnalistai buvo mėnesius kalinami dėl sufabrikuotų kaltinimų vien už tai, kad atskleidė nepatogias tiesas apie oligarchus.

Komanda paprastai mato nuotraukas ir vaizdo įrašus per žinučių paslaugas, pvz., „WhatsApp“, arba iš draugų gautas SMS žinutes. Kartais patys teroristai nufilmuoja save miške šaudydami ir tuo giriasi; kartais jie siunčia aukoms ir jų šeimoms širdį draskančius vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip kankinami pagrobti žmonės. Tačiau kartais pavyksta nustatyti vietas, lokacijas ir datas. Vietiniai medžiotojai ir savanoriai sargybiniai yra naudingi liudytojai, ir už nedidelę „dėkingumo dovanėlę“ jie dažnai pasidalija informacija.“

Nuo 2011 m. islamistų smurtas prieš Nigerijos krikščionis sustiprėjo.

„2010 m. Nigerija buvo plačiai laikoma kylančia regionine galia. Dažnai buvo sakoma, kad tai vienintelė šalis, kurioje aktyviai stumiama atgal radikali islamo ideologija. Nors kartais pasitaikydavo išpuolių, jie buvo reti ir sukeldavo nacionalinį pasipiktinimą. Svarbu tai, kad faktiškai nebuvo pripažintų šalies viduje perkeltų asmenų (IDP). Tai dramatiškai pasikeitė po 2011 m. Tuomet keliuose miestuose ir miesteliuose vyko kruvinos riaušės dėl Goodluck Jonathan, igbo ir krikščionio, pergalės rinkimuose. Tuo metu „Boko Haram“ („Vakarų mokslas yra draudžiamas“) sukilimas vyko jau antrus metus ir vis stiprėjo. 2011 m. rugpjūčio 26 d. prasidėjo nauja mirtina fazė, kai teroristų automobilio sprogdinimas Jungtinių Tautų rūmuose Abudžoje nusinešė 23 JT darbuotojų ir civilių gyvybes, o daugiau nei 60 žmonių buvo sužeista.

„Retai minimas faktas, kurio net kai kurie nigeriečiai nesupranta, kad 28 milijonai krikščionių, gyvenančių Vidurio juostos valstijose, yra suspausti tarp dviejų etninių grupių, turinčių islamišką tapatybę ir besivaržančių dėl viršenybės: fulani genties, atvykusios į Nigeriją su Usman Dan Fodio invazija 1804 m., ir istorinės kalifato genties, susijusios su kanuri gentimi Čado ežero regione.

Šiandien kanurių yra apie 8,28 milijono, o fulanių – galbūt 20 milijonų, o hausų – 30–40 milijonų. Fulani musulmonų armijos, kurios XIX a. pirmąjį dešimtmetį užkariavo Šiaurės Nigeriją, bandė pavergti Bornu kalifatą Čado ežero regione, bet nepavyko. 1895 m. britai nugalėjo fulani emyrus ir nutraukė vergų prekybą. Tačiau fulani sultonas iš Sokoto leido britų kolonistams netiesiogiai valdyti šalį iki 1960 m., kai ji tapo nepriklausoma. Su Bornu musulmonų kalifu nebuvo sudarytas joks panašus kompromisas. Šiandien, pagal kai kuriuos skaičiavimus, Vidurio juostos valstybėse gyvena 50 milijonų gyventojų, iš kurių 65 % yra krikščionys, 10 % – musulmonai. Tačiau daugumą šių valstybių valdo musulmonai, kurie į valdžią patenka per rinkimus, nors jie yra liūdnai pagarsėję kaip suklastoti ir paženklinti smurtu.

„Nuo nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo 1960 m. šalis buvo susiskaldžiusi: šiaurės valstijose vyravo musulmonai, o pietų valstijose – krikščionys. Pasitraukiantys britų kolonistai paskyrė šiaurės musulmonų elito atstovus į aukščiausius Nigerijos kariuomenės, laivyno ir policijos pareigūnų postus, o musulmonai užėmė svarbiausius vykdomosios valdžios postus. Tarp šiaurės hausų-fulanių genčių ir pietryčių krikščionių igbų genčių vyrauja priešiškumas ir nesantaika. 1967 m. liepos 6 d. kruvinas perversmas paskatino 1967 m. pilietinį karą ir po jo sekusį genocidines atsiskyrusios Biafros tautos represijas.“

Burton pažymi, kad nuo 2009 m., kai prasidėjo smurtinis Boko Haram etapas, Nigerijoje žuvusiųjų, įskaitant ir musulmonų, skaičius labai skiriasi.

„TruthNigeria tiksliausia laiko Belgijoje įsikūrusios Afrikos religijos laisvės observatorijos (ORFA) ataskaitą. 2024 m. paskelbtame kas ketverius metus atliekamoje ORFA studijoje teigiama, kad 2019–2023 m. per pilietinius konfliktus, kuriuos vyriausybė vadina „nesaugumu“, žuvo 55 000 piliečių. ORFA praneša, kad iš jų 19 000 buvo civiliai. Tai reiškia, kad 26 000 žuvusiųjų buvo laikomi saugumo personalo nariais, nusikaltėliais arba sukilėliais. Vidutiniškai kasmet daugiau nei 5000 piliečių žūsta nuo banditų, džihadistų arba fulbių etninių kovotojų. Tai didelis nevisas skaičius: apie daug žmogžudysčių ir pagrobimų nepranešama. TruthNigeria tyrėjai šiais metais sukūrė 9 dalių serialą apie masines įkaitų stovyklas, kurias į pietus nuo Kadunos esančiuose miškuose prižiūri fulbių banditai, kur ištisus mėnesius laikomi tūkstančiai pagrobtų žmonių. Manome, kad vyriausybės pareigūnai praktiškai nė vieno iš šių žmonių neįtraukė į pagrobimų statistiką, o ORFA neužregistravo daugelio šiose stovyklose nužudytų asmenų kaip mirties atvejų.“

„ORFA ataskaitos rodo, kad kiekvienai musulmonų aukai tenka penki žuvę krikščionys arba ne musulmonai. Tačiau JT nurodė daug didesnius skaičius, 2021 m. pranešdama, kad dėl Boko Haram sukilimo sukeltų konfliktų, ligų ir bado žuvo daugiau nei 300 000 vaikų.“

Be žudynių, taip pat sudegintos bažnyčios, pagrobta žmonių ir priverstinai į islamą atversti krikščionių vaikai bei moterys.

„Nevyriausybinė organizacija Intersociety teigia, kad teroristai sugriovė 12 000 bažnyčių, tačiau mes negalime to patvirtinti. TruthNigeria dokumentavo priverstinius krikščionių mergaičių paauglių atsivertimus ir priverstinių santuokų su musulmonais vyrais atvejus šiaurinėse valstijose. Mūsų pranešėjai dokumentavo, kad 2023 m. Kadunos valstijoje įvykdyti masiniai moterų pagrobimai iš tikrųjų buvo skirti pagrobti daugybę moterų Pietų Kadunoje ir parduoti jas kaip sekso verges fulbių banditų bendruomenei.“

„Masinis musulmonių moterų, priklausančių „nebendradarbiaujantiems“ klanams, išprievartavimas yra teroristinis ginklas, naudojamas banditų gaujose keliose Vakarų valstijose, įskaitant Sokoto, Zamfaros ir Nigerio valstijas. Seksualinis smurtas prieš pagrobėjų pagrobtas moteris yra labai dažnas, tačiau apie jį retai pranešama. Yra aiškių įrodymų apie sektantišką atranką. Šiaurės vakarų valstijose veikiančios fulbių banditų gaujos dažniausiai puola mečetes, kurios yra susijusios su imamais, kurie nepritaria vahabitų teologijos formoms, kurias propaguoja Izalos islamo centras Džose.“

„Pagrindinė priežastis, kodėl tai sulaukia tokio mažo žiniasklaidos dėmesio, yra ta, kad pati Nigerijos žiniasklaida sąmoningai nepateikė aiškaus vaizdo, kas ir kodėl smurtauja. Kai 2019 m. pradėjau rašyti apie tai, joks Nigerijos laikraštis nenurodė gaujų, deginančių kaimus Kadunos valstijoje ir vidury nakties nužudančių daugybe žmonių, etninės kilmės. Nusikaltėliai būtų vadinami „nežinomais ginkluotais asmenimis“, „piemenimis“ arba „chuliganais“. Atrodo, kad akivaizdus klaidinimas buvo dėl Nigerijos pareigūnų, kurie žvelgė pro savo viršininkų pečius. Oficiali gudrybė per pastaruosius metus šiek tiek atslūgo, kai pradėjome demonstruoti Nigerijos pagrindinės žiniasklaidos nesąžiningumą. Dešimtys tūkstančių Nigerijos krikščionių metų metus buvo žudomi ir kankinami iki mirties fulbių genties etninės milicijos. Mes sulaužėme šį tabu nuo pat pirmojo jo pasirodymo 2023 m. Dabar kai kurie seka mūsų pavyzdžiu.“

„Be TruthNigeria ir Sahara Reporters bei kelių tiriamųjų ne pelno siekiančių organizacijų, dauguma žiniasklaidos priemonių, regis, yra kontroliuojamos grynaisiais pinigais, kuriuos moka vyriausybės atstovai arba kiti asmenys, siūlantys „mandagumo dovanas“. Kai armija rengia spaudos konferenciją, kiekvienas atvykęs reporteris gauna piniginį voką, kuo įtakingesnis jo laikraštis, tuo didesnis atlygis – manau, kad daugelyje šalių vis dar taikoma tokia praktika. Televizijos pranešėjai gauna geresnes paskatas ir televizijos vadovai Kadunos valstijoje, sakoma, gauna nekilnojamojo turto sklypus. TruthNigeria pranešėjai man sako, kad ankstesniais metais jie taip pat priimdavo tas „mandagumo dovanas“. Mūsų pranešėjams labai sunku priversti Nigerijos viešųjų ryšių pareigūnus atsiliepti į jų skambučius, todėl jie turi naudoti kitus būdus, kad gautų oficialius pareigūnų pareiškimus. TruthNigeria spalio 22 d. paragino mūsų darbščius Nigerijos raštininkus: „Nigerijos žiniasklaida palaiko vyriausybės naratyvą „Jokio genocido“.“

Tuo tarpu, pasak Burton, JAV senatorius Ted Cruz pateikė 2025 m. Nigerijos religinės laisvės atskaitomybės įstatymą.

„Naratyvo vyriausybės kontrolė akivaizdžiai demonstruojama nuo tada, kai Teksaso senatorius Ted Cruz ir keturi jo kolegos lapkritį paskelbė įstatymo projektą, kuriuo reikalaujama, kad JAV Valstybės departamentas sugėdintų Nigeriją kaip „ypatingą susirūpinimą keliančią šalį“ ir bausti Nigerijos pareigūnus už šventvagystės vykdymą.“

„Nigerijos krikščionys, – sakė Cruz, – yra tapę islamistų teroristinių grupuočių taikiniais ir žudomi dėl jų tikėjimo, jie yra verčiami laikytis šariato įstatymo ir šventvagystės įstatymų visoje Nigerijoje. Jau seniai laikas nustatyti realias išlaidas Nigerijos pareigūnams, kurie skatina šią veiklą, ir mano Nigerijos religijos laisvės atskaitomybės įstatymas naudoja naujas ir esamas priemones būtent tam pasiekti. Raginu kolegas skubiai priimti šį svarbų įstatymo projektą.“

Daugelis JAV gyventojų skubiai tikisi, kad Senatas paseks Cruz pavyzdžiu.

Šaltinis: https://www.gatestoneinstitute.org/22019/nigeria-genocide-against-christians