Viktorija Slavinska-Kostigova. Latvijoje aštrėja diskusijos dėl šalies pasitraukimo iš Stambulo konvencijos

„Konvencija gina, populizmas – griauna“, „Moterų mušimas nėra mūsų vertybė“ – tokie buvo vieni iš garsiausių šios dienos šūkių, kuriuos skandavo prie Latvijos Saeimos (Seimo) susirinkę iš anksto registruoto piketo dalyviai. Protesto priežastis – nesutikimas su ketinimu pasitraukti iš Stambulo konvenciją ratifikavusių valstybių sąrašo. Jei tai įvyktų, Latvija būtų pirmoji Europos Sąjungos valstybė, pasitraukusi iš šios konvencijos.

Prie Saeimos susirinkusiųjų gretose buvo kairiųjų NVO atstovai, kelių jaunimo politinių organizacijų nariai, taip pat LGBT ir jų draugų asociacijų veikėjai. Skanduodami šūkius ir dalyvaudami patys, piketo dalyviai norėjo paraginti parlamentarus „išlaikyti Latvijos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir nedelsiant atmesti siūlomą įstatymo projektą“. Tuo pat metu visuomenėje girdėti ir opozicinės partijos „Latvija pirmajā vietā“ (Latvija pirmoje vietoje) pasiūlytų pataisų palaikymas. Savo poziciją reiškia tiek nevyriausybinės organizacijos, ginančios konservatyviąsias vertybes, tiek konfesijų vadovai.

2023 m. lapkričio 30 d. Teisės komisijos pirmininkas Andrejs Judinas informavo visuomenę: „Šiandien Saeima svarstė ir pritarė Latvijos prisijungimui prie Stambulo konvencijos. Stambulo konvencija – tarptautinė sutartis prieš smurtą. Žinoma, šis dokumentas nėra panacėja. Latvijai teks toliau dirbti. Tačiau šis sprendimas labai svarbus, nes Latvija turi pasirinkti, kur ji nori būti.“

Neramina teisių atėmimas tradiciniam auklėjimui

Šį mėnesį diskusijos apie tai, kur Latvija nori ar nenori būti, ką konvencija skatina ar atvirkščiai – kelia grėsmę, atsinaujino su nauja jėga. Po partijos Latvija pirmajā vietā (LPV) siūlymo ir koalicinės „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“ netikėto balsavimo, įstatymo projektas dėl Latvijos pasitraukimo buvo perduotas svarstyti komisijai.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vėl kilo prieš porą metų jau matyta nuomonių konfrontacija. Vieni tvirtina, kad be konvencijos ratifikacijos smurtas grįš su dviguba jėga, o ypač moterys bus labiau pažeidžiamos patirdamos įvairias smurto formas šeimoje. Kiti teigia, kad kovos su smurtu priedangoje vyksta socialinės lyties sąvokos diegimas, Latvijai nepriimtinas, o tradicinės vertybės nustumiamos į šalį.

LPV deputatas Mārcis Jencītis „Facebook“ tinkle teigė, kad ir pats išėjo prie piketuotojų, tačiau ne tam, kad prisidėtų prie protesto, bet dar labiau paaiškintų LPV poziciją ir siūlomą pasitraukimą iš konvencijos: „Socialinės lyties šalininkai susirinko prie Saeimos demonizuoti tradicinės šeimos šalininkus, kurie prieštarauja Stambulo konvencijai ir kairiajai ideologijai. Pagrindiniai renginio rėmėjai yra NVO ir liberalios politinės partijos. Mūsų iniciatyva vyksta pasitraukimas iš Stambulo konvencijos.“

Jį labiausiai neramina tai, kad konvencijos esmė – socialinė lytis ir bandymas šią sąvoką diegti mokyklose, o tai esą reiškia „atimti iš manęs ir tavęs teisę auklėti vaikus pagal tradicines pažiūras“.

Numatyta, kad Saeimos komisija šį klausimą svarstys trečiadienį, spalio 8 d., o po to jis bus svarstomas parlamente dviejuose svarstymuose.

Kitas LPV politikas Sandris Točs teigia, kad Latvijos švietimo sistemoje niekada nebuvo mokymo, skatinančio smurtą prieš moteris. „Tokio dalyko nėra ir Latvijos tradiciniame auklėjime, nei liaudies dainose, nei tradicinės šeimos morale ar etikoje. Todėl Stambulo konvencija yra beprasmė – nes smurtas baudžiamas pagal Latvijos Baudžiamąjį kodeksą, o tradicinė visuomenės moralė neskatina smurto.“ Jo žodžiais, „su Stambulo konvencija įvedamos socialinės lyčių vaidmenų sąvokos, kurios Latvijos visuomenei yra svetimos ir nepriimtinos, juolab – diegiant jas visų lygių švietimo sistemoje“.

NVO ragina deputatus palaikyti pasitraukimą

Šiandien su viešu kreipimusi į deputatus pasirodė ir draugija „Asociacija Šeima“, raginanti remti veiksmus, nukreiptus į Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Vienas iš iki šiol pastebėtų trūkumų, anot jų, yra nepakankamas smurto problemos sprendimas. „Konvencija koncentruojasi į smurtą prieš moteris, ignoruodama smurtą prieš vyrus ir berniukus, taip pat priežastis, tokias kaip alkoholizmas, narkomanija ar pornografija. Ji nenumato kompleksinių, praktiškai taikomų priemonių smurtui mažinti“, – teigia asociacija. Pabrėžiama ir neigiama įtaka švietimui bei vaikų auklėjimui.

„Konvencija numato lyčių lygybės programas mokyklose, kurios gali sukelti psichologinį spaudimą berniukams ir pabloginti jų mokymosi rezultatus. Vietoj to reikia stiprinti šeimos modelį, kuriame tėvas yra gynėjas ir globėjas, prisidedantis prie sveikos vaikų raidos ir agresijos socializacijos.“

Asociacija pažymi, kad ji ir Latvijos krikščioniškųjų konfesijų vadovai sutaria – smurtą šeimoje reikia spręsti konkrečiomis, praktiškomis priemonėmis, o ne ideologiniais dokumentais. Latvijos visuomenei reikia vieningo požiūrio į smurto prevenciją, išsaugant tradicijas, šeimos vertybes ir vaikų saugumą.

Latvijos baptistų sąjungos vyskupas Kaspars Šterns atkreipia dėmesį, kad diskusijose apie Stambulo konvenciją yra vienas didelis nesusipratimas: „Krikščionys ir vadinamieji konservatoriai yra UŽ tai, kad smurtas prieš moteris mažėtų. Tačiau tam įgyvendinti nebūtinas dokumentas, kuris „tarsi“ garantuotų, kad taip bus.

Smurto mažėjimą galima skatinti ir be ratifikuotos konvencijos, ir tai privalu daryti. Nerimą kelia tai, kad šūkiu „mažinkime smurtą prieš moteris“ pridengiamos kitos veiklos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai. Tai, kad kuri nors Europos valstybė ją ratifikavo, dar nereiškia, kad smurtas joje staiga sumažėjo. Tačiau mes gerai žinome, kokios tam tikrų ideologijų stumiamos teisės ten išsiplėtė. Ar negali nutikti taip, kad galiausiai laimėtojai bus ne moterys, o kažkas kitas?“

Melo trumpos kojos?

Kol teisingumo ministrė Inese Lībiņa-Egnere pateikia pavyzdį, kaip Stambulo konvencija realiai gelbsti gyvybes, jai prieštarauja „Apvienotā saraksta“ deputatė Linda Matisone.

„Moteris ilgą laiką kentėjo nuo vyro smurto ir grasinimų ją nužudyti. Dėl konvencijos Latvijoje įvesta elektroninė priežiūra. Tai užtikrina jos saugumą ir kad smurtautojas neprisiartins“, – sakė I. Lībiņa-Egnere.

L. Matisone priminė, kad 2023 m. „Apvienotais saraksts“ siūlė biudžete numatyti lėšų elektroninėms apyrankėms smurtautojams įsigyti. „Aš asmeniškai apie tai pranešiau tiesioginėje laidoje „Kas notiek Latvijā?“. Koalicija balsavo PRIEŠ šį pasiūlymą! O dabar teisingumo ministrė sako, kad tai įvesta dėka Stambulo konvencijos… Spręskite patys, kas teisus. Bet tebėra aktualus senas posakis – „MELO TRUMPOS KOJOS“.“

Tuo tarpu piketo organizatoriai ir toliau pabrėžia: „Pasitraukimas iš konvencijos prieštarautų Latvijos tarptautiniams įsipareigojimams ir demokratijos principams, silpnintų saugumą ir visuomenės vienybę. Latvijos vieta – būti aktyvia tarptautinės demokratinės bendruomenės dalimi, ginant pažeidžiamiausius.“

 

Šaltinis:  laikmetis.lt