Uzay Bulut. Pakistane tęsiasi sistemingas krikščionių persekiojimas

Po 23 metų praleistų mirties bausmės laukimo kameroje, 72 metų krikščionis iš Pakistano Anwar Kenneth šių metų birželį buvo išteisintas dėl piktžodžiavimo šalies Aukščiausiojo Teismo.

Kennethas, katalikas, buvo suimtas 2001 m. už laiškų, kurie buvo laikomi piktžodžiavimais islamo pranašo Mahometo ir Korano atžvilgiu, siuntimą. Jis buvo apkaltintas pagal Pakistano piktžodžiavimo įstatymo 295-C straipsnį, pagal kurį numatyta privaloma mirties bausmė.

2002 m. liepos mėnesį Lahoro teismas nuteisė jį mirties bausme, kai jis prisipažino kaltu, pareikšdamas: „Dievas yra mano Vadovas“. 

Birželio mėnesį Anvaro byla buvo nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme. Trys teisėjai paskelbė, kad „nesveiko proto asmuo negali būti atsakingas už tokį nusikaltimą“. Po to ginantysis advokatas Rana Abdul Hameed žurnalistams sakė: „Labai apmaudu, kad vyresnio amžiaus vyras, nepaisant jo psichinės sveikatos būklės, daugiau nei du dešimtmečius kentėjo įvairiose kalėjimuose“. Kennethas turėjo būti paleistas liepos mėnesį.

Kennethas galbūt išvengė mirties bausmės, tačiau žmogaus teisių organizacija „Open Doors“ pranešė, kad sprendimas jį išteisinti sukėlė islamistų aktyvistų pyktį. Be to, vis dažniau naudojamasi piktžodžiavimo įstatymais, siekiant persekioti krikščionis (bei kitas mažumas).

Pakistano krikščionys ir toliau yra suimami ir gauna griežtas bausmes, įskaitant kalėjimą iki gyvos galvos ir net mirties bausmes, už „piktžodžiavimo“ kaltinimus. Pavyzdžiui, liepos 19 d. policija suėmė ir apkaltino piktžodžiavimu kitą kataliką, 60-metį Amirą Peterį, kuris apkaltino musulmonų parduotuvės savininką per didelių kainų taikymu, pranešė naujienų svetainė „Christian Daily“

Petras iš Nišato kolonijos Lahore, Pandžabo provincijos sostinėje, buvo apkaltintas pagal šalies šventvagystės įstatymų 295-C straipsnį dėl nepagarbos islamo pranašui Mahometui (už tai gresia mirties bausmė) po musulmono Sanoro Ali skundo.

Kitas neseniai įvykęs atvejis, susijęs su krikščioniu Pervaiz Masih, buvo susijęs su kaltinimu, kad jo rašytas turinys buvo piktžodžiaujantis, tai vėliau sukėlė riaušes Džaranvaloje 2023 m. rugpjūčio mėn. Jis buvo nuteistas mirties bausme kartu su kitomis griežtomis bausmėmis praėjusį Didįjį penktadienį (balandžio 18 d.). Antiterorizmo teisėjas nuteisė jį mirties bausme pagal 295-C straipsnį.

Džaranvalos incidentas, per kurį 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikinta mažiausiai 20 bažnyčių ir prievarta iškeldinti šimtai krikščionių, yra tik vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių smurtą, kurį sukelia piktžodžiavimo įstatymai.

Ši netolerancijos ir kitų religijų persekiojimo tendencija siekia 1973 m., kai Pakistanas priėmė islamo konstituciją ir įtraukė šariato teisę į civilinį kodeksą. Pagal konstituciją, teisė į žodžio laisvę yra ribojama, kad būtų užtikrinta „Islamo šlovė“.

Naujausias islamizacijos procesas prasidėjo 1986 m., kai buvo priimti piktžodžiavimo įstatymai, kurie daugiausia daro poveikį religinėms mažumoms ir dažnai naudojami asmeniniams sąskaitų suvedimams. 2023 m. Pakistano senatas priėmė įstatymą, kuriuo sugriežtino šalies piktžodžiavimo įstatymą, be kita ko, padidindamas bausmę nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo už „niekinančius“ komentarus apie Mahometo šeimą, žmonas ir bendražygius bei keturis Islamo kalifus.

Pasak „Open Doors“:  „Pakistano liūdnai pagarsėję piktžodžiavimo įstatymai dažnai naudojami prieš mažumų grupes, tačiau krikščionys nukenčia neproporcingai. Iš tiesų, maždaug ketvirtadalis visų piktžodžiavimo kaltinimų yra nukreipti prieš krikščionis, kurie sudaro tik 1,8 % [gyventojų]. Piktžodžiavimo įstatymai numato mirties bausmę. Nors ji retai vykdoma, piktžodžiavimu kaltinami žmonės yra minios išpuolių ir žmogžudystės pavojuje.

2024 m. birželio mėn. pagyvenęs vyras buvo nužudytas minios smurto metu, kai buvo apkaltintas piktžodžiavimu prieš Koraną.“ 

Be to, naujame „Human Rights Watch“ pranešime pavadintame „Sąmokslas užgrobti žemę: Pakistano piktžodžiavimo įstatymų išnaudojimas šantažui ir pelnui gauti“ dokumentuojamas šventvagystės kaltinimų naudojimas asmeninei ekonominei naudai. HRW teigia:

„Kaltintojai jau seniai naudoja šventvagystės kaltinimus, kad kurstytų minios smurtą, dėl kurio ištisos bendruomenės yra priverstos palikti savo namus, palikdamos savo turtą pažeidžiamą žemės grobstymams... Vien tik piktžodžiavimo kaltinimas gali būti mirties nuosprendis: per pastarąjį dešimtmetį linčuotojai nužudė dešimtis žmonių minios smurto akcijose po piktžodžiavimo kaltinimų.“

2025 m. ataskaitoje Socialinio teisingumo centras (CSJ) užregistravo 344 naujus piktžodžiavimo atvejus Pakistane 2024 m., pabrėždamas padidėjusį šalies piktžodžiavimo įstatymų piktnaudžiavimo mastą. Organizacijos surinkti duomenys parodė, kad 2024 metais 10 piktžodžiavimo kaltinamųjų buvo neteisėtai nužudyti asmenų ar minios smurto protrūkio atvejais.

Per pastaruosius trisdešimt aštuonerius metus (1987–2024 m.) Pakistane bent 2793 asmenys buvo oficialiai arba neoficialiai apkaltinti piktžodžiavimu.

1994–2024 m. bent 104 asmenys buvo nužudyti be teismo sprendimo dėl piktžodžiavimo kaltinimų.

„Akivaizdus piktžodžiavimo įstatymų išnaudojimas ir toliau sudarė sąlygas persekiojimui, religinei netolerancijai ir plačiai paplitusiems žmogaus teisių pažeidimams“, – pridūrė ataskaita.

Tačiau ES vykdomoji valdžia vis dar leidžia Pakistanui persekioti krikščionis, taikydama tokias politikos priemones kaip „Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema +“ (BLS+). Nors liepos mėnesį Pakistano senatas priėmė įstatymą, panaikinantį mirties bausmę už du konkrečius nusikaltimus, o Islamabado pareigūnai atvirai pripažino, kad tai yra apgalvotas žingsnis, siekiant išsaugoti milijardus eurų vertės prekybos su Europa privalumus, piktžodžiavimo įstatymai, dėl kurių dešimtys krikščionių buvo nuteisti mirties bausme, lieka nepakitę. Dar blogiau, ES taip pat importuoja tą pačią destruktyvią, antikrikščionišką kultūrą, kuri vyrauja Pakistane, į Europą per masinę musulmonų migraciją.

Kaip sakė Džordžas Orvelas: „Jei norite įsivaizduoti ateitį, įsivaizduokite batą, kuris amžinai mindžioja žmogaus veidą.“ Islamo batas ant europiečių veidų yra ateitis, kuri laukia Europos, jei Islamas užkariaus žemyną.

Šaltinis: europeanconservative.com