Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai
Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendint...
Konstitucinis Teismas išnagrinėjo praėjusios Vyriausybės prašymą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio galimo prieštaravimo konstituciniams teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog neįsigaliojusi Civilinio kodekso nuostata, leidžianti partnerystę sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
„Šių metų Konstitucinio Teismo sprendimas partnerystės klausimu sukūrė unikalią situaciją, kai Seimui ne tik nepaliekama laisvės spręsti, kaip reguliuoti partnerystę, ne tik diktuojami terminai, bet ir, atsisakant įprastos praktikos, nepalikta laiko, per kurį Seimas turėtų išspręsti esamus trūkumus. Priešingai – Konstitucinio Teismo teisėjai viešai pakvietė piliečius nieko nelaukiant kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, t. y. nelaukti, kol atsiras tam būtinas reguliavimas. Įprastai Seimui nurodomas vienerių metų laikotarpis sprendimams rasti. Būtent to ir todėl siekiame teikiama pataisa – atsiimti partnerystės reglamentavimo klausimą Seimui, o ne atiduoti teismams kurti praktiką atskirų porų bylose. Esame tikri, kad Konstitucija reikalauja, jog partnerystės klausimą spręstų tautos rinktas Seimas ir niekas kitas“, – teigė iniciatyvą pristatęs Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime V. Sinica.
Seimo nariai, reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo kelios dešimtys porų ketina teikti prašymus atsakingoms institucijoms registruoti jų partnerystę, o šių prašymų netenkinus – ketina ginčyti sprendimus bendrosios kompetencijos teismuose, inicijuoja įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią teismus įvelti į komplikuotas situacijas ir numatys konkretų, protingą terminą, reikalingą tinkamai sureguliuoti atitinkamus socialinius santykius.
„Apmaudu, kad Konstitucinis Teismas, kurio dabartinė sudėtis verčia mane abejoti jo nešališkumu, priėmė akivaizdžiai konstituciškai nepagrįstą sprendimą. Savo nutarimu jis visuomenei tik dar kartą patvirtino, kad esame konstitucinėje krizėje. Priimtas sprendimas, mano vertinimu, yra paremtas kai kurių Konstitucinio Teismo teisėjų politinėmis preferencijomis, pasaulėžiūra ir įsitikinimais, o ne pamatinėmis Konstitucijos nuostatomis. Konstitucinis Teismas, anksčiau teigęs, kad ne santuokos pagrindu kuriama šeima kyla iš faktinių įsipareigojimų, kurie sietini su tėvystės, motinystės ir vaikystės konstituciniais institutais, dabar nutolo nuo savo doktrinos. Jis pasirėmė anksčiau niekur neargumentuotu ir plačiau neatskleistu teiginiu, kad šeima yra neutrali lyties požiūriu, ir išrado teisę į alternatyvų santuokai teisinį šeimos kūrimo institutą, kurį Seimas dabar turi priimti. Tačiau kuo šis institutas iš esmės turėtų skirtis nuo santuokos, kurią, pagal Konstituciją, gali sudaryti tik vyras ir moteris? Turbūt ir patys teisėjai šiandien negalėtų atsakyti į šį klausimą“, – spaudos konferencijos metu pažymėjo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos narė L. Girskienė.
Seimo narys K. Starkevičius (Seimo TS-LKD frakcijos narys) pabrėžė, kad tokia situacija reikalauja gilių teisinių ir politinių diskusijų. „Negalime apsimesti, kad nieko nenutiko. Savo ruožtu privalome padaryti viską, kad, jeigu įmanoma, sumažintume Teismo sukeltą teisinę ir politinę sumaištį bei užtikrintume vyro ir moters kuriamos šeimos konstitucinę apsaugą.“
Rašyti komentarą