Nacionalinis susivienijimas ragina vetuoti Tautinių mažumų įstatymą

Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Prezidentą, ragindamas vetuoti Seimo kadencijos pabaigoje priimtą, Teisingumo ministrės E. Dobrovolskos teiktą Tautinių mažumų įstatymą. Partijos teigimu, toks įstatymas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, diskriminuoja kitas tautines mažumas ir bendrijas, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Teisingumo ministerijos parengtame Įstatyme privilegijuojama tik viena tautinė mažuma, garantuojant išskirtinę teisę į valstybės remiamą švietimą gimtąja kalba lenkų bendruomenei. Toks išskirtinumas neatitinka nei Konstitucijos, nei teisėkūros principų. Privilegijų suteikimas vienai tautinei mažumai – šiuo atveju Lietuvos lenkams – gali skatinti kitų tautinių bendrijų jausmą, kad jų teisės ir poreikiai yra ignoruojami, o tai gali sukelti vidinius nesutarimus tarp skirtingų tautinių bendruomenių ir trukdytų ilgalaikei visuomenės integracijai. [Įstatymas] gali būti vertinamas kaip netiesioginė kitų mažumų diskriminacija, kuri griauna solidarumą ir pasitikėjimą valstybės politika“, - teigiama pareiškime. 

Pasak pareiškimo autorių, dalies Lietuvos piliečių ugdymas ne valstybine lietuvių kalba gali prisidėti prie jų atskirties nuo lietuvių tautos, kuri yra Lietuvos valstybės suverenas. Švietimo įstaigose, kuriose mokoma kitomis kalbomis, mokiniai gali gauti skirtingą istorinį pasakojimą, neįgyti stiprios Lietuvos piliečio savimonės ir pasiruošimo aktyviai veikti Lietuvos visuomenėje. Dėl to dažnai jų gyvenimo pasirinkimai siejami su kitomis valstybėmis, o ne su Lietuva.

„Ugdymas ne valstybine kalba silpnina tautinį bendrumą ir pilietinį lojalumą Lietuvos valstybei. Ši situacija kelia grėsmę ne tik integracijai, bet ir valstybės ilgalaikiam stabilumui bei saugumui. Lietuvos valstybės kitataučių piliečių tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo politika privalo atitikti ilgalaikius nacionalinio saugumo tikslus, siekiant juos integruoti ir užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą. Lietuva turėtų remtis tarptautine praktika, kuri skatina visų mažumų integraciją per bendrą kalbos ir pilietiškumo ugdymą, tuo pačiu gerbiant jų kultūrinį paveldą. Europos valstybės, kurios susidūrė su panašiomis situacijomis, rado sprendimą, suteikdamos bendrą bazinį švietimą valstybine kalba, kartu užtikrindamos kultūros ir kalbos išlaikymą per papildomas programas. Šis modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, siekiant išvengti privilegijų vienai mažumai ir užtikrinti, kad visos bendruomenės jaustųsi vienodai svarbios“, - komentavo partijos pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas. 

Prezidentui adresuotame pareiškime pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja vienodai užtikrinti tautinių mažumų teises. Privilegijos tik vienai grupei pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautinius teisės aktus, kurie draudžia bet kokią diskriminaciją kalbos ar tautybės pagrindu. Partijos teigimu, būtina sisteminė Seimo priimto įstatymo peržiūra, siekiant užtikrinti vienodą visų tautinių mažumų teisių apsaugą. Valstybė turėtų kurti bendrą teisinę bazę, kuri atitiktų visų tautinių bendruomenių poreikius, tačiau nesukurtų privilegijuotų ar diskriminuotų grupių.