Almantas Stankūnas. Daugiabučių administravimas: Vilniaus savivaldybė - exRubikon tarnaitė?

Neteko sutikti gyventojo, kuris būtų patenkintas daugiabučių namų administratoriaus darbu. Su gyventojais nesuderinti darbai, darbų ir paslaugų pirkimas vyksta be tikros konkurencijos, parenkami rangovai, kurie yra susiję su administratoriais, kosminės kainos gyventojams, pastarųjų informavimas apie darbų kainą tada, kai neįmanoma nieko pakeisti, netinkamas išlaidų padalinimas, gyventojus apimantis beteisiškumo jausmas, kai bandoma išsiaiškinti tiesą ir atkurti teisingumą – tokia realybė Vilniuje ir, greičiausiai, visoje Lietuvoje.

Todėl prieš metus, kai tapau Vilniau m. tarybos nariu, nedelsiant ėmiausi spręsti minėtas problemas. Administratorių vykdomo gyventojų plėšimo mastas stulbina. Bet dar labiau stulbina politikų nenoras iš esmės pažaboti neskaidrios ir nusikalstamos veikos požymių turintį administratorių siautėjimą.

Išsiunčiau ne vieną raštą Vilniaus m. savivaldybei tiek dėl konkrečių galimai nusikalstamų administratorių veikų, tiek ir dėl dalykiškų, konkrečių pasiūlymų, kaip galima būtų pažaboti administratorių savivalę. Skelbiau viešus tekstus šiuo klausimu. Sulaukiau daugelio gyventojų prašymų padėti suvaldyti administratorius.

Man reikalaujant, minėti klausimai buvo aptarti Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir miesto paslaugų komitete. Po to, praeitų metų gruodžio mėn., asmeniškai susitikau su savivaldybės Administracijos direktorium Adomu Bužinsku ir jo komanda. Pateikiau tokius pasiūlymus:

1. Administratoriai privalo sudaryti gyventojams galimybę registruotis gauti pranešimus dėl visų administratorių vykdomų pirkimų. Administratoriams pradėjus rangovų atranką, gyventojai turi nedelsiant gauti pranešimą, kuriame būtų nuoroda į pirkimo dokumentus. Gyventojams kilus klausimų dėl darbų būtinybės, darbų apimties, pirkimo dokumentų tinkamumo, pirkimai turi būti nedelsiant stabdomi ir skelbiami iš naujo tik sutarus su gyventojais dėl pirkimų priimtinumo. Tai leistų gyventojams ne tik kontroliuoti administratorių vykdomus pirkimus, bet ir pakviesti gyventojams žinomus rangovus pateikti pasiūlymus, šitaip užtikrinant realią konkurenciją ir pagrįstą pasiūlymų kaina.

Taip pat turi būti numatyta griežta administratorių finansinė ir kita atsakomybė, kad nebūtų pažeidžiami pirkimų vykdymui nustatyti reikalavimai.

2. Savivaldybė privalo padėti gyventojams, kai samdomi ekspertai atliktų darbų kokybei ir tinkamumui įvertinti. Tokią pagalbą savivaldybė jau teikia namų renovacijos projektuose. Nesant minėtos pagalbos, gyventojams yra labai sudėtinga sutarti tarpusavyje ir surinkti lėšas savo interesams ginti. Todėl administratoriai jaučiasi padėties šeimininkai ir gali su rangovais atlikti nekokybiškus, nebūtinus darbus už nepagrįstai aukštas kainas.

3. Savaldybės įmonė privalo aktyviai dalyvauti išankstinėje administratorių atrankoje ir teikti pasiūlymus dėl avarinių darbų atlikimo. Šiuo metu tokius darbus atlieka neskaidriai administratorių atrinktos įmonės, kurios dažnai yra susijusios su administratoriais.

4. Savivaldybė turi įpareigoti vieną iš savo įmonių aktyviai siūlyti gyventojams pastatų administravimo paslaugą. Kadangi įmonė būtų kontroliuojama savivaldybės administracijos ir tarybos narių, atsirastų reali alternatyva gyventojams pasirinkti ne tik privataus kapitalo valdomas ir dažnai neskaidriai maksimalaus pelno siekiančias įmones.

Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktorius Adomas Bužinskas iš esmės pritarė mano pasiūlymams ir pažadėjo, kad jie gali būti įgyvendinti.

Tačiau bėgo laikas ir nieko nevyko. Man teko net kelis kartus priminti apie pasiektą susitarimą. Galiausiai, tik prieš kelis mėnesius, gavau atsakymą, kuriame jau nieko nežadama, bet ieškoma priežasčių, kaip neįgyvendinti mano pasiūlymų. Nedelsiant vėl parašiau laišką, nurodžiau, kodėl atsisakymas nieko nedaryti yra nepagrįstas. Vietoj atsakymo – tyla.

Belieka daryti išvadą, kad Vilniaus m. savivaldybė, valdoma TS-LKD ir Laisvės partijų, nėra suinteresuota nutraukti namų administratorių vykdomą gyventojų apiplėšinėjimą ir apginti gyventojų interesus. Kažin kodėl?

Gal esminė problema yra politikų pažeidžiamumas ir materialinis suinteresuotumas, kai paliečiami stambaus verslo interesai? Mano preliminariu vertinimu, vien tik Vilniaus m. administratorių tiesiogiai ir per susijusius rangovus iš gyventojų galimai pavagiamos lėšos gali sudaryti apie 50 mln. eurų per metus. Visoje Lietuvoje ši suma gali pasiekti ir 200 mln. eurų.

Dėl tokių sumų verslininkai pasirūpins, kad politikai užmerktų akis ne tik savivaldybėse, bet ir Seime.

Pabaigai priminsiu, kad Vilniuje TS-LKD ir Laisvės partija galimai rūpinasi buvusio Rubikon akcininkų įkurto administratorių tinklo Mano būstas, kuris valdo daugiau negu pusę rinkos, interesais. Antro pagal dydį Vilniuje daugiabučių administratoriaus Civinity galutiniu akcininku yra prieštaringos reputacijos ir labai įdomios praeities milijonierius iš Palangos Deividas Jacka.

Prisiminus senesnes istorijas, atrodo neįtikėtina, kad tokius verslininkus skriaustų ir didžiausios opozicinės Vilniaus m. taryboje partijos Laisvė ir teisingumas Pirmininkas Artūras Zuokas.

Tai ar atsiras politikų, kurie ryžtingai kirs administratorius valdantiems milijonieriams ir apgins gyventojus nuo jų savivalės?