Trys Valstybingumo studijų centro knygų pristatymai – Vilniaus knygų mugėje!

Vilniaus knygų mugėje vasario 23-25 dienomis Valstybingumo studijų centras ne tik kviečia prie savo stendo įsigyti leidinių mažiausiomis kainomis, tačiau ir į trijų naujausių išleistų knygų pristatymus.

Vasario 23 dieną 15 valandą „Litexpo“ 1.2 salėje bus pristatyta Izraelio politikos filosofo knyga „Nacionalizmo dorybė“. Tai knyga, pristatanti nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką. Vienu metu tai įtakingiausia ir labiausiai juodinama XXI amžiaus politinė doktrina. Pristatyme dalyvauja knygos vertėjas ir leidėjas Vytautas Sinica ir politinės filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas.

Vasario 24 dieną 20 valandą, taip pat 1.2 salėje bus pristatyta kita verstinė knyga – Kalifornijos universiteto profesoriaus Joelio Kotkino „Neofeodalizmo atėjimas“. Autoriaus teigimu, po epochos, kai visuomenės turtėjo ir augo žmonių galimybės, nenumaldomai grįžtame į epochą, kuriai būdinga didesnė turto ir nuosavybės koncentracija, mažos galimybės pakilti iš socialinės klasės, kurioje gimstame, demografinė stagnacija ir vis didesnis dogmatizmas. Jei per pastaruosius septyniasdešimt metų ne tik Amerikoje, bet ir didžiojoje išsivysčiusio pasaulio dalyje masiškai plėtėsi vidurinioji klasė, tai šiandien ši klasė mažėja ir formuojasi nauja, hierarchinė visuomenė. Knygą pristato profesoriai Boguslavas Gruževskis ir Vytautas Radžvilas, moderuoja leidėjas dr. Vytautas Sinica.

Vasario 25 dieną 12 valandą parodos Rašytojų kampe (5 salė) kviečiame į šviežiausios naujienos – prof. Vytauto Radžvilo knygos „Istorija kaip tautų teismas“ pristatymą. Tiesiai iš spaustuvės į mugę pristatyta knyga pateikia skaitytojui profesoriaus tekstus istorijos politikos ir istorijos filosofijos temomis, įvairiai jungdama šias disciplinas. Brėžiama paralelė tarp XIX amžiaus lietuvių tautos atgimimo ir tokio atgimimo poreikio bei galimybių  XXI amžiaus keliamų egzistencinių iššūkių Lietuvai akivaizdoje. Juk galiausiai istorija yra tautų teismas – jos arba pasirenka ir valingai apsisprendžia būti savarankiškos ir aktyvios istorijos veikėjos ir pačios lemti savo likimą, arba tampa kitų tautų grobiu ar savojo abejingumo aukos ir nueina į istorijos užmarštį. Lietuvių tautos šiandien, kaip jau ne vieną kartą ankstesniais amžiais, laukia šis pasirinkimas. Autorių pristatyme kalbina leidėjas V. Sinica