Europos parlamento komitetas patvirtino migracijos paktą

Trečiadienį Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas patvirtino naująjį ES migracijos ir prieglobsčio paktą, remiantis kuriuo Europą turėtų užplūsti iki 75 mln. naujų migrantų.

Viena iš svarbiausių migrantų pakto nuostatų yra ta, kad jame numatyta migrantų paskirstymo sistema, kuri nuo 2015 m. pasirodė esanti neveiksminga, dienraščiui Magyar Nemzet sakė Vengrijos migracijos tyrimų instituto analitikas Robertas Gionci (Róbert Gönczi).

Keletas Europos konservatorių, pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orbán), perspėjo dėl migrantų pakto, sakydami, kad jis privers tokias šalis, kaip Vengrija, priimti migrantus arba joms bus taikomos griežtos finansinės sankcijos.

„Kitas klausimas – kiek jų mums primes. Dabar jie tai sprendžia. Taigi jie kuria taisykles, kurios suteikia Briuseliui teisę pasakyti, kiek migrantų jie paskirstys,“ – pernai kritikavo V. Orbanas. „Taigi, kelios šalys nurodė, kad nesutinka. Mes nenorime to įgyvendinti. Galiausiai čia susiduriame su labai nemaloniu įvykių posūkiu,“ – sakė jis.

Nacionalinio sambūrio parlamentinio sparno lyderė Marinė Le Pen (Marine Le Pen) anksčiau prognozavo, kad pagal migracijos paktą į ES atvyks 75 mln. migrantų.

„Tai yra organizuotas Europos ir ją sudarančių tautų nugramzdinimo planas,“ – sakė M. Le Pen. „Tai tikras paktas su velniu, kuris prives prie Europos savižudybės,“ – pareiškė ji per spaudos konferenciją savo partijos būstinėje Nantere 2020 m.

Migracijos pakte nustatyta, kad valstybės narės gali pasirinkti, ar priimti prieglobsčio prašytojus, ar mokėti finansinę baudą, kuri gali siekti iki 25 000 eurų už kiekvieną migrantą. ES dažnai teigia, kad įvairovė yra žemyno stiprybė ir kad nuolatinės migrantų bangos yra ekonominė paspirtis. Remdamasis šia logika, Vengrijos V. Orbanas sakė, kad Vakarų Europos valstybės turėtų grumtis, kad priimtų kuo daugiau migrantų, o ne skirstyti juos tokioms šalims kaip Vengrija. Ir vis dėlto blokas tvirtina, kad migrantų nepriimančios valstybės narės turi mokėti baudas, kurios padėtų subsidijuoti šių migrantų išlaidas.

Naujasis migracijos paktas turi keturis pagrindinius punktus, iš kurių vienas yra tas, kuris gali lemti tikrai didelius pokyčius Vengrijoje, – atsakydamas į mūsų laikraščio klausimą sakė R. Gionci.

„Tai yra Dublino sistemos pertvarkymas ar net panaikinimas ir naujos solidarumo sistemos, kurios tikslios ribos dar neapibrėžtos, sukūrimas,“ – sakė jis.

„Tai turėtų atrodyti taip, kad kiekviena valstybė pati nustatytų, kaip ji galėtų prisidėti prie migracijos valdymo ES lygmeniu. Tačiau yra vienas elementas, keliantis nerimą, nes, kaip manoma, tai apimtų ir migrantų paskirstymą ES viduje,“ – pažymėjo analitikas.

Robertas Gionci sakė, kad vadinamoji migrantų kvotų sistema Europos politiniame diskurse figūruoja nuo 2015 m., tačiau, kaip pabrėžė jis, tai nėra pats veiksmingiausias sprendimas. Šengeno erdvėje sunku kontroliuoti, kas kur vyksta.

Kaip pavyzdį analitikas pateikė Migracijos tyrimų instituto atliktą faktų tyrimą, kuris parodė, kad trys Baltijos šalys anksčiau priimdavo migrantus pagal kvotas, tačiau 90 proc. jų per metus dingdavo iš šių trijų šalių ir vėliau atsidurdavo Švedijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.

„Perskirstymo sistema taip pat galėtų paskatinti srautus ES viduje iš šalių, į kurias šie migrantai buvo perkelti, į šalis, kur jie iš tikrųjų nori pasilikti, nes paprastai paskirties šalys nesikeičia,“ – pabrėžė jis. Tačiau dabar taptų būtina, kad ir kitos ES šalys priimtų šiuos migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, pridūrė jis. Tikroji problema yra ta, kad ES išorės sienų stiprinimo būtų mažiau arba visai nebūtų, o būtent to iš tikrųjų reikia.

„Be to, didžiausią poveikį paktas turėtų išorės sienų apsaugos pertvarkai, tačiau jos detalės lieka neaiškios,“ – sakė tyrėjas.