Hélène de Lauzun. Prancūzijos žiniasklaida slepia tikrąją Paryžiaus užpuoliko tapatybę

Tamsūs nusikaltimai, kurie kaitina Prancūzijos viešąją nuomonę, tęsiasi - šeštadienio naktį, gruodžio 2 d., sostinės centre įvykdyta žmogžudystė. Vėl kilo ginčų dėl užpuoliko tapatybės, kurią žiniasklaida ir politinė klasė stengėsi nuslėpti, kad nesusidurtų su atšiauria islamizmo ir imigracijos realybe. 

Išpuolis įvykdytas pietvakarių Paryžiuje, netoli Senos ir Eifelio bokšto. Žuvo vokiečių turistas, dar du žmonės buvo sužeisti. Vokiečių turistas patyrė kelis smūgius į galvą, nugarą ir pečius. Per išpuolį buvo sužeisti dar du žmonės. Vienam iš jų, anglų turistui, plaktuku buvo pataikyta į akį. 

Vos tik išpuolis buvo paviešintas, spaudoje pasirodė pirmoji informacija apie užpuoliką: jis buvo Prancūzijoje gimęs prancūzas. Naujienų kanalų vartojami terminai, kuriuos pakartojo ir vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmaninas, buvo vienareikšmiai. Tai buvo puikus priešingybė prieš dvi savaites įvykusiai ir vis dar garsiai aptarinėjamai Krepolio tragedijai, kurią įvykdė imigrantų kilmės jaunuoliai, nė vienas iš kurių neturėjo tradiciškai prancūziškai skambančio vardo.

Prancūzijoje gimęs prancūzas buvo vardu Armandas R., sužinojome po kelių valandų. Jis negalėjo būti labiau "prancūziškas": argi du Plessis, kardinolas de Richelieu, kadaise nebuvo vadinamas Armandu? 

Tačiau X įtakingųjų asmenų atliktas tyrimas atskleidė apgaulę. Žudiko vardas Armandas, bet jo pavardė - Rajabpour-Miyandoab. Jis gimė Prancūzijoje 1997 m. Irano tėvams ir buvo natūralizuotas. Policijai ir teisminėms institucijoms šis asmuo buvo gerai žinomas Armando vardu, tačiau gimimo metu jo vardas buvo Imanas, kurį tėvai 2003 m. pakeitė į Armandą - šiam pakeitimui atsivertęs ir radikalizavęsis jaunuolis nepritarė ir norėjo vėl vadintis Imanu. 

Socialinėje žiniasklaidoje kilo daug diskusijų. Buvo rastas išrašas iš oficialaus biuletenio, kuriame nurodyta jo natūralizacija tuo metu, kai jis vis dar vadinosi Imanu. Dar kartą žudiko profilio išaiškinimo darbas buvo atliktas alternatyviais, o ne oficialiais informacijos sklaidos kanalais. Tai atkartoja Krepolio bylą, kai prireikė Prancūzijoje gerai žinomų dešiniųjų informatorių, tokių kaip Damien Rieu, įsikišimo, kad būtų atskleistos užpuolikų pavardės, kurias žiniasklaida sąmoningai slėpė.

Ir vėl akivaizdus spaudos ir valdančiųjų noras nuslėpti tiesą. BFM TV interneto svetainėje ir toliau minimas "Armandas R.", nepateikiant jokios išsamesnės informacijos, kad būtų išlaikytas neaiškumas dėl jo kilmės. 

Armandas Imanas yra kilęs iš šeimos, kuri pabėgo iš mulų valdomo Irano ir buvo natūralizuota. Kairieji ginasi aiškindami, kad problema, griežtai kalbant, nėra imigracija ir kad šios žmogžudystės nebuvo galima išvengti. Tačiau užpuoliko kilmė įrodo, kad Prancūzijos natūralizacijos politika yra pernelyg dosni ir kad islamizmo keliama problema lieka neišspręsta. Žmogžudystę Armandas-Imanas įvykdė šaukdamas "Allah akbar" ir neslėpė savo motyvų: ginti Palestinoje ir Afganistane puolamus musulmonus. Jis prisiekė ištikimybę Islamo valstybei. 

Éricas Zemmouras poreikį primesti imigrantams prancūziškus vardus pavertė vienu iš savo mėgstamiausių hobių. Jis buvo paklaustas apie Armand-Imano bylą: jo profilis įrodytų, kad prancūziškas vardas nieko negarantuoja. Polemistas atsakė, kad, priešingai, jo atvejis įrodo tai, ką jis bando ginti. Tėvai pakeitė Armando Imano vardą, kad jam būtų lengviau integruotis į Prancūzijos visuomenę, tačiau vyras nepripažino šio pakeitimo ir susigrąžino savo originalų vardą. Jo motina bandė įspėti policiją apie sūnaus radikalėjimą, tačiau buvo ignoruojama. 

Prancūzijos vyriausybė ir vėl iš esmės vengė atsakomybės. Vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmaninas (Gérald Darmanin) tikina, kad jo vadovaujama ministerija nėra kalta, tiesiog trūko žudiko, kuris jau buvo nuteistas už teroristinį sąmokslą, bet rodė psichologinio pažeidžiamumo požymių, medicininio stebėjimo. Tačiau tuo metu, kai 2016 m. įvykdė teroristinį sąmokslą, jis nebuvo laikomas psichiškai nesveiku, nes buvo nuteistas.  

Feministė Marguerite Stern su tam tikra ironija X laidoje klausė, kodėl visi nestabilūs žmonės šaukia "Alach akbar" ir niekada nesako "Tėvo vardu"? Armando-Imano veiksmams paaiškinti ir vėl pateikiamas beprotybės alibi. Tačiau šį kartą keli balsai pasisako prieš šią gudrybę. Hugo Micheronas, džihadizmo specialistas ir Politikos mokslų instituto (Sciences Po) dėstytojas, laidoje "France Inter" pasisakė prieš sistemingą pagundą psichologizuoti islamizmą. Žudymas nėra beprotybės požymis, o atsakas į tikslią religinę logiką. Mūsų Vakarų visuomenė yra giliai internalizavusi neprievartą, taip stipriai, kad nebegali manyti, jog gali būti racionalūs, apgalvoti smurto veiksmai.

Nors Géraldas Darmaninas pripažįsta, kad žudikas sugebėjo protingai pasinaudoti "sistemos trūkumais", galiausiai tai tėra "psichiatrinis pralaimėjimas". Problema sprendžiama suteikiant prefektams įgaliojimus išduoti "įsakymus dėl priežiūros". Visuomenės aklumo dar laukia ilgas kelias.

versta iš theeuropeanconservative.com