Vladimiras Laučius. Prigožino šansai

Prigožino maištas turi visai neblogų perspektyvų – jei, žinoma, Putinui ištikima Rusijos jėgos struktūrų dalis Prigožino nenukaus artimiausiomis dienomis ar valandomis.

Putinui ištikimi kariuomenės daliniai negalės pulti Rostovo, kur jau įsitvirtino Wagner, arba Voronežo taip, kaip puolė Mariupolį. Sunku įsivaizduoti net Putiną šluojantį nuo žemės paviršiaus nuosavus didžiuosius miestus su taikiais gyventojais.

Ar galės kariauti dorai nemokanti ir kovinės patirties neturinti Rusijos nacionalinė gvardija su taip pat kariauti nemokančios policijos pagalba sustabdyti daug kovinės patirties turinčią Prigožino Wagner Maskvos prieigose, jei iki rytojaus maištininkų daliniai priartės prie sostinės? Sunku tai įsiviaizduoti.

Jei mus pasiekianti informacija neklaidina, tai Rostovą ir Voronežą Prigožinas užėmė be mūšių. Jei maištininkų kolonos tikrai juda Maskvos link, tai ir Maskvą gali ištikti tas pats likimas. Arba Putinui teks panaudoti prieš Wagner labai rimtą ginkluotę ir labai rimtas pajėgas. O tos pajėgos šiuo metu kariauja Ukrainoje.

Tad situacija tikrai nežada nieko gero valdančiajam režimui. 

Nepamirškime, kad Prigožinas greičiausiai turi gerų globėjų Rusijos spec. tarnybų vadovybėje ir šalininkų – kariuomenėje. Maža to, nors didžioji dalis Rusijos visuomenės yra apolitiška ir apatiška, ta jos dalis, kurią galima pavadinti „idėjine”, greičiau palaikys Prigožiną nei Putiną. 

Geriausia išeitis Putinui – Prigožino ir jo artimiausių karininkų kuo greitesnis fizinis sunaikinimas. Žiūrėsime, ar pavyks. Jei nepavyks, tai scenarijus su įvažiuojančia į Maskvą ir pakeliui nesutinkančią pasipriešinimo Wagner karine technika tampa visai realus.

Jei vis dėlto Putinui ištikimi kariuomenės, FSB ir nacionalinės gvardijos daliniai sugebės kažin kaip sustabdyti Wagner, Putino ir jo aplinkos autoritetas bus pažeistas nebepataisomai.

Chodorkovskis jau paskubėjo paremti Prigožino maištą. Matyt, tikėdamasis, kad chaosas ir karas tarp dviejų nusikalstamų grupuočių – Putino ir Prigožino – susilpnins dabartinę kriminalinę santvarką ir priartins demokratijos Rusijoje galimybę.

Dėl santvarkos pamatų sudrebinimo jis, ko gero neklysta. Bet demokratijos Rusijoje perspektyvos, manding, nuo to negerėja. Nes tam, kad laimėtų, Rusijos demokratai šiandien turėtų būti gerai ginkluoti, o jie – beginkliai ir taikūs.

Todėl vienintelė alternatyva Putino sukarintai oligarchijai šiandien yra arba karinė chunta, kurios vienas iš variantų būtų Prigožino pergalė, arba sukarinta oligarchija be Putino. Bet, deja, ne demokratija. Iki jos Rusijai dar labai toli.