Ambasadoriai raginami nesikišti į Lietuvos vidaus politiką, valdžia – ginti partizanus

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas paskelbė du kreipimusis, kuriais Lietuvoje reziduojančius ambasadorius ragina nesikišti į Lietu...

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas paskelbė du kreipimusis, kuriais Lietuvoje reziduojančius ambasadorius ragina nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus, o Ukmergės ir nacionalinės valdžios institucijų atstovus – susilaikyti nuo bandymų pašalinti už Lietuvos laisvę žuvusio partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje

Kreipimesi į užsienio valstybių Lietuvoje ambasadorius, 2023 m. gegužės 17 d. pasirašiusius viešą pareiškimą dėl LGBT teisių užtikrinimo ir vienalytės partnerystės įteisinimo Lietuvoje, Nacionalinis susivienijimas pabrėžia, kad Jokia tarptautinė sutartis ar kitas tarptautinis dokumentas niekaip neįpareigoja nei Lietuvos, nei kitų valstybių suteikti vienos lyties porų bendram gyvenimui šeimos teisinį statusą, Šeimos sampratos ir šeimos statuso pripažinimo Lietuvoje klausimas yra išimtinai Lietuvos vidaus politikos klausimas. Europos žmogaus teisių konvencija, kaip joje nustatytus įsipareigojimus yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas, įpareigoja sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius, bet ne sureguliuoti kuriuo konkrečiu būdu. Taip pat joks Jungtinių Tautų organizacijos privalomojo pobūdžio dokumentas neįtvirtina žmogaus teisės į „vienalytę šeimą“, priešingai, šios organizacijos dokumentuose šeima suvokiama kaip sudaroma tarp vyro ir moters, o „nediskriminavimas dėl seksualinės orientacijos“ aiškia dauguma ne kartą atmestas įvairiuose JTO balsavimuose. 

„Tiesioginis ir viešas užsienio valstybių Ambasadorių spaudimas Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjams priimti jų pageidaujamą įstatymą – ypač tokį, kuris aiškiai prieštarauja didžiosios Lietuvos gyventojų dalies vertybiniams įsitikinimams, šalyje įtvirtintam prigimtinės šeimos modeliui ir visuomenės moralei – vertinamas kaip ypač grubus kišimasis į Lietuvos vidaus  reikalus. Tokie veiksmai negali būti suderinami su 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių apibrėžtomis diplomatinių atstovybių funkcijomis – tai tiesiogiai pažeidžia šios Konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą diplomatiniais imunitetais ir privilegijomis besinaudojantiems asmenims nesikišti į priimančiosios valstybės vidaus reikalus. Pagal  diplomatinę praktiką toks kišimasis į buvimo valstybės vidaus reikalus yra daugiau nei  pakankamas, kad jį padaręs užsienio diplomatas būtų pripažintas persona non grata. Su  apgailestavimu tenka pabrėžti, kad tokie užsienio diplomatinių atstovų veiksmai niekaip neprisideda prie glaudžių tarpvalstybinių santykių ir tarpusavio pasitikėjimo. Itin apmaudu, kad jie yra padaryti nepaisant artėjančio NATO vadovų susitikimo Vilniuje“, - konstatuojama Nacionalinio susivienijimo kreipimesi į ambasadorius. 

Kitame kreipimesi atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, anksčiau viešai smerkusi antisovietinių rezistentų Jono Noreikos, Kazio Škirpos bei Juozo Lukšos-Daumanto įamžinimą, dabar viešai reikalauja nuimti Ukmergėje esantį paminklą partizanų „Vyčio“ apygardos vadui Juozui Krikštaponiui. Pastarasis remiantis vien KGB sovietmečiu vykdytų tardymų duomenimis kaltinamas vadovavimu žydų žudynėms Baltarusijoje, tačiau iki šiol nėra galutinių išvadų, ar partizanas, kuriam pastatytas paminklas, ir žydų žudynių dalyvis yra tas pats asmuo, skirtinguose šaltiniuose nurodomos skirtingos pavardės. 

„1997 metais Lietuva J. Krikštaponiui pripažino garbingą kario-savanorio vardą. 2002 m. Prezidentas V. Adamkus jam po mirties suteikė pulkininko laipsnį. Jeigu Lietuva paklustų F. Kukliansky diktatui ir nukeltų minėtą paminklą, tuo ji pripažintų, kad nėra suvereni valstybė. Negali būti laikoma suverenia valstybė, kuri bet kam pareikalavus išduoda savo didvyrius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę. Dėl Juozui Krikštaponiui metamų kaltinimų Generalinė prokuratūra 2015 metais atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisinėje valstybėje teisingumas vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Todėl F. Kukliansky reikalavimas pašalinti paminklą neturi jokio teisinio pagrindo. Kol nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tol teisinėje valstybėje nėra oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo, o viešas jo vadinimas „žudiku“ savaime yra neteisėtas. F. Kukliansky keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui teismui neįrodžius jo kaltės negali būti vertinami kitaip, kaip dar vienas mėginimas tęsti Rusijos vykdomą ir karo Ukrainoje išvakarėse ypač sustiprėjusią informacinę-propagandinę kampaniją prieš Lietuvos valstybę. Reikalaujame tiesioginio Rusijos keliamo pavojaus akivaizdoje nutraukti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią šmeižikišką provokacinę veiklą“, - rašoma Nacionalinio susivienijimo kreipimesi. 

„Šiais kreipimaisi norime pasiųsti aiškią žinią: nei šeimos, nei istorijos, nei kitais valstybės pamatus lemiančiais klausimais Lietuva negali būti ir nebus auklėjama užsienio šalių, tarptautinių ar kitų nevyriausybinių organizacijų. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o įstatymus leidžia tautos valią atstovauti turintis Seimas. Kova dėl šeimos sampratos ir vaikams diegiamų vertybinių nuostatų šiuo klausimu yra prasminga, tačiau absoliučiai būtina jos dalis yra ir suverenumo gynimas. Neapgynę Lietuvos suverenumo principo, negalime tikėtis ir pagal lietuvių tautos moralės normas ir istorinę savimonę patys spręsti šių pamatinių klausimų. Tai, kaip Lietuvoje yra suprantama šeima, kaip vertinami žuvę už Lietuvos laisvę rezistentai, koks yra kalbos statusas ir valstybės sienų apsauga – visa tai yra ir privalo būti sprendžiama tik Lietuvos piliečių ir jų atstovų apsisprendimu, o ne pasiduodant užsienio įtakoms,“ – poziciją komentavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, VU profesorius Vytautas Radžvilas. 


Susiję

Šeimos politika 9221032692391788965

Rašyti komentarą

item