Vytautas Sinica. Pedofilijos skandalas TS-LKD gretose

Autorius yra politologas, humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Jeigu Garliavos įvykių nelaikysime polit...

Autorius yra politologas, humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Jeigu Garliavos įvykių nelaikysime politiniais, kokiais jie tapo tik po to, tai TS-LKD frakcijos nario K. Bartoševičiaus kaltinimo mažamečių prievartavimu skandalas yra turbūt skandalingiausias politinis/kriminalinis skandalas Lietuvos politikos istorijoje. Su jokia ten korupcija nė iš tolo nepalyginsi. Ar kaltinimai pasitvirtins, įvertins atsakingos institucijos, nors patys prokuratūros iškelti kaltinimai valdančiajam politikui sufleruoja, kad tai ne kokia politinė intriga, o labai realus tyrimas. Visgi prašosi kelios pastabos apie politinę reikalo pusę.

Reputacinė žala

Kaltinimai ir dėl mažamečio ir dėl nepilnamečio prievartavimo reiškia, kad aukų buvo ne viena arba nusikaltimai tęsėsi tiek, kad vaikas spėjo užaugti. Tai maksimaliai baisi situacija abiem atvejais. Atsistatydinimas nuskambėjus ne bet kokiems, o būtent prokuratūros įtarimams yra orus ir teisingas politiko veiksmas, taip ir turėtų būti daroma. Bet ir šis veiksmas buvo tiesiog bandymas minimalizuoti reputacinę žalą sau ir partijai – vos kelios valandos iki nuskambant kaltinimams vaikų tvirkinimu Bartoševičius skelbė, kad traukiasi iš Seimo tiesiog dėl asmeninių priežasčių. Kokia manipuliuojama banda mus laiko.  

Reputacinę žalą partijai jau puolė stabdyti politologai ir žiniasklaida, kartojantys, kad čia vieno žmogaus problema, ne TS-LKD kaip organizacijos klausimas. Sakoma, kad niekas nieko nežinojo ir neturėjo žinoti. Tokia pozicija nestebina: juk ne taip seniai, 2016 metais, E. Masiulį pagavus su kyšiu, jo pavaduotojai sugebėjo atsiriboti aiškindami, kad net vadovaudami partijai nieko nežinojo ir yra nieko dėti. Šimašius nuėjo būti skaidrus į Laisvės partiją, Gentvilas toliau skaidriai sėdėjo Liberalų sąjūdyje, žmonės papyko vienus rinkimus ir jau kituose vėl balsavo. Lietuvos politikai gerai slepia savo nusikaltimus nuo artimos aplinkos ir jokie gandai neva nenueina net iki pavaduotojų. Vaikų tvirkinimas yra daug privatesnis reikalas už kyšius, jeigu taip galima pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad tiek apkaltintas politikas, tiek partijos kolegos (bent vadovybė) turėjo žinoti apie laukiančius kaltinimus jau kurį laiką ir rinkosi tai nuslėpti, o viskam iškilus aikštėn TS-LKD frakcijos seniūnė ramiausiai dėkojo kolegai už bendrą darbą.  

Tai iškalbinga skandalo valdymo detalė. Apie Bartoševičiaus situaciją TS-LKD vardu komentuoti klausimas ne partijos pirmininkas Landsbergis, ne partijos deleguota premjerė Šimonytė, ne. Komentuoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, TS-LKD frakcijos seniūnė, kuriai deleguota sugerti partijai galintį tekti neigiamą viešumą šioje situacijoje. Landsbergis tuo tarpu oriai komunikuoja (nors nieko nauja nepasako) apie tai, kodėl Vakarai neskuba remti Ukrainos. Reikia gi kažkaip apsaugoti žmones nuo minties, kad dabartinėje koalicijoje pati progresyviausia gali būti visai ne Laisvės partija.

Pedofilijos dešimtmetis TS-LKD

Tačiau yra ir apie ką susimąstyti. Dėliojasi įdomi dėlionė. 2023 metais K. Bartoševičius apkaltintas seksualine prievarta prieš bent kelis mažamečius. Partija sukrėsta, bet atsisveikindama dėkoja už bendrą darbą. 

2018 metais M. Majauskas apkaltintas lytiniais santykiais su moksleivėmis. Tai, žinoma, ne tas pats, kaltinimai nebuvo prokuratūros ir niekada nebuvo įrodyti, o ir jų sunkumas kitas – jei Majausko nuotykiai ir buvo, tai merginos buvo tokio amžiaus, kai santykiai legaliai (na, ne moraliai) teisėti. Svarbu ne tai, o partijos reakcija. Partija visapusiškai gynė Majauską, užgesino bet kokias parlamentinio tyrimo ar apkaltos iniciatyvas ir neprileido nė kalbos apie kažkokią politiko atsakomybę dėl kritusių įtarimų. 

2015 metais žiniasklaidoje nuskambėjo kito dabar jau TS-LKD parlamentaro prof. L. Slušnio viešas prisipažinimas, kad dirbdamas Švėkšnos specialiojo ugdymo centre kaip psichiatras iš vaikų girdėjo ir žinojo apie vykdomus sistemingus seksualinius nusikaltimus. Apie jam žinomą seksualinę prievartą jis tuo metu niekam nesakė neva saugodamas vaikų pasitikėjimą. Įsivaizduokite, kad jūsų vaikas jums pasako apie seksualinę prievartą, bet prašo niekam nesakyti ir jūs nesakote, nes gi vaikas prašė. Kaip tada vertino prokurorų profsąjungos atstovas: elgesys amoralus ir nesuvokiamas. L. Slušnys niekada neišsižadėjo šio prisipažinimo, nesakė, kad buvo apšmeižtas ar iškreipti jo žodžiai. Seksualiniai nusikaltimai iš tiesų buvo nuslėpti. Bet tai niekaip neužkliuvo TS-LKD, kuri 2020 metais, taigi jau po šių įvykių, pasikvietė jį kartu kandidatuoti į Seimą. 

Bet pažvelkime dar giliau į praeitį: 2011 metais TS-LKD atstovas Utenos savivaldybės taryboje Gintautas Gaižauskas (kartu ir Seimo nario E. Pupinio padėjėjas) nuteistas už mažamečių tvirkinimą. Ne įtariamas, o nuteistas. Galbūt ir kitos partijos turi besikartojančių sąsajų su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus. Liberalų atstovė buvo išbarta ir pasmerkta, kai parašė, kad nepilnamečių tvirkinimas TS-LKD tampa norma ir partijos vertybe. Nereikia nieko teigti, užtenka klausimo, kodėl tokio pobūdžio veiksmai kartojasi. 

Nepilnamečių seksas – leftistinė vertybė

Sutapimas ar ne, bet K. Bartoševičius nuosekliai ir principingai visada balsavo už liberaliausias TS-LKD pozicijas: UŽ partnerystės įteisinimą, UŽ dvikalbystės pasuose įteisinimą, UŽ narkotikų dekriminalizavimą ir t.t. Savo balsavimais jis atstovavo progresyviausią leftistinį TS-LKD sparną, kuris jau nebėra joks sparnas –dvikalbystei pasuose ir gėjų partnerystėms šioje partijoje oponuoja vos apie 10 iš 50 jos parlamentarų. Partija tapusi progresyvi ir Bartoševičius savo balsavimais atitinka naujausias jos madas. Beje, jis tą žadėjo jau ateidamas į Seimą – platformoje „Manobalsas“ jis žadėjo, kad palaikys ir dvikalbystes, ir partnerystes, ir abortus, ir laisvą imigraciją. 

Kodėl apie tai kalbame? Ne, tuo nenoriu pasakyti, kad visi progresyvūs žmonės galimi pedofilai ir prievartautojai. Jokiu būdu. Tačiau tarp progresyvių leftistinių vertybių ir liberalaus požiūrio į seksą su nepilnamečiais egzistuoja nuoseklus ideologinis, o ne koks nors atsitiktinio sutapimo ryšys. 

Būtent progresyviausia pasaulio inteligentija seksualinės revoliucijos laikotarpiu ir po jo, tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Vakarų Europoje labai atvirai kovojo ne tik už LGBT teises, kas jau įprasta, bet ir už sekso su nepilnamečiais teises. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur tokie dalykai buvo visiškas tabu iki pat aštuntojo dešimtmečio, šiandieniniai išsilaisvinimo iš normų filosofijos stabai kaip Foucault, Derrida, Sartre, Deleuze, Barthes ir kiti, pasirašinėjo visą eilę viešų laiškų, raginančių vyriausybę legalizuoti lytinius nuo ankstesnio amžiaus, o taip pat paleisti iš kalėjimo už 13 ir 14 metų berniukų prievartavimą kalinamus asmenis. Įsidėmėtina jų motyvacija viešuose laiškuose: „Jei trylikametės prancūzės gali teisėtai įsigyti [kontraceptinę] tabletę, jos gali ir mylėtis su kuo tik nori“. Ne vienas šių intelektualų ir pats buvo kaltintas seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu, bet dėl jų statuso tai niekada netapo skandalu. 

Kuo tai svarbu? Kol dauguma sveiko proto žmonių piktinasi ir prievartos faktu, ir jaunu aukų amžiumi, nuoseklūs progresyvistai piktinasi tik prievartos faktu, nes sutikimas jiems yra viskas, o visa kita jau yra absoliučiai laisvas žmonių pasirinkimas – taip mąstoma ne vienos organizacijos Vakaruose. Lietuvoje tai garsiai sakyti kaip ir tabu, todėl kol kas nesulauksite tokių diskusijų. Net Laisvės partijos atstovai šiandien dar nesako, kad yra už seksą su nepilnamečiais. Bet jeigu identiškas skandalas būtų iškilęs aikštėn po kokių 6-8 metų, beveik neabejoju, kad jį su žiniasklaidos pagalba sektų diskusija, ar neturėtume ankstinti legalių santykių amžiaus. Jeigu ikimokyklinio amžiaus mažamečiai neva yra teisiškai veiksnūs rinktis savo lytį ir turi būti mokomi apie lytinius santykius, ką skelbia leftistai Vakaruose, kodėl jie negalėtų rinktis ir seksualinių partnerių? 

Šiandien jūs nusijuoksite iš tokio pamąstymo. Suprantu jus. Bet jeigu Lietuva nepakeis valstybės raidos krypties ir vyraujančio moralinio ugdymo modelio, jeigu atitinkama indoktrinacija ir vaikų seksualizavimas toliau skverbsis į mokyklas, atsiversite šį įrašą po 6-8 metų ir įvertinsite jį iš naujo, kitomis akimis. O kol kas tegu guli.

Šlovė prokuratūrai

Pabaigai reikia pripažinti, kad pati rimta reakcija į šiuos kaltinimus bent kaip į viešo asmens istoriją rodo tam tikrą Lietuvos valstybės ir visuomenės brandą. Po Garliavos ilgą laiką atrodė, kad esame vienintelė šalis pasaulyje, kur nėra „elito“ pedofilijos, t.y. nėra atvejų, kur šalies galingieji – politikai, teisininkai, milijonieriai, žiniasklaidos magnatai ar kitaip galios ir įtakos per akis turintys žmonės visgi paaiškėtų ieškoję adrenalino ir įspūdžių prievartaujant vaikus. Tuo tarpu kone visas pasaulis tokių istorijų ir demaskuotų galingųjų pedofilijos tinklų istorijų turėjo. Vakar pasivijome Vakarus. 

Prokuratūra yra labai drąsi ir principinga, arba iki visiško abejingumo politiniams vėjams „privesta“ institucija. Pernai girdėjome prokuratūros vadovės pranešimą Seime, kokia tragiška yra prokurorų padėtis, avarinės būklės pastatai, mažos algos, neįmanoma pritraukti naujų darbuotojų. Tokioje situacijoje jie sugeba ir drįsta imtis tokių bylų prieš valdančiųjų atstovą. Normaliu atveju tai būtų savaime suprantama, bet tik neapsimeskime, kad Lietuvoje nėra tarnybų pataikavimo valdantiesiems tradicijos. Visa tai įvertinus be ironijos reikia atiduoti pagarbą prokuratūrai.

Susiję

Vytautas Sinica 789303167612476813
item