Valdas Sutkus. Ne karas, o Bideno politika pakėlė degalų kainas

Naftos įmonės Baltiesiems Rūmams pasiūlė paskaityti ekonomikos pradžiamokslį.

Šiame rašinyje nepasisakoma nei už, nei prieš vienų ar kitų energetikos išteklių naudojimą ar nenaudojimą. Kalbama apie politikų siunčiamų žinių turinį ir apie tai, jog politiniai sprendimai turi savo kainą, kurią žmonės arba nori mokėti, arba ne. 

JAV energetikai su pašaipa reagavo į prezidento Bideno „Twitter“ žinutę, kurioje griežtai reikalaujama, kad degalinės nedelsiant sumažintų degalų kainas. JAV naftos ir dujų asociacija pranešė prezidentui Bidenui, kad jie „dirba“, o prezidento „Twitter“ paskyroje įdėtos žinutės autoriui pasiūlė pramokti ekonomikos pagrindų. „Laimingos 4–osios dienos ( JAV nepriklausomybės diena) ir prašome pasirūpinti, kad Baltųjų rūmų stažuotojas, kuris paskelbė „Twitter“ šį įrašą, užsiregistruotų į „Econ 101“ rudens semestrą“, – sakoma energetikos grupės įraše „Twitter“ tinkle. Ekonomika 101 yra pavadinimas, kurį daugelis kolegijų ir universitetų naudoja savo įvadiniam bakalauro ekonomikos kursui. 

Sarkastiška energetikos grupės reakcija, buvo atsakas į ugningą Bideno liepos 2 d. įrašą. Oficialioje Baideno prezidentinėje „Twitter“ paskyroje buvo parašyta, kad jis „ turi žinutę degalinėms“: „Dabar karo ir visuotinio pavojaus metas. Sumažinkite kainą, kurią imate iš klientų prie degalinės čiaupo, kad ji atspindėtų išlaidas, kurias mokate už produktą. Ir padarykite tai dabar. “ Kuro kainos JAV kyla dramatiškai ir gyventojai apklausose tą vis dažniau įvertina kaip vieną didžiausių šalies ūkio problemų.

 

„Amazon“ įkūrėjo J. Bezoso reakcija buvo panaši į naftininkų. „Infliacija yra per daug svarbi problema, kad Baltieji rūmai galėtų toliau daryti tokius pareiškimus. Tai arba tiesmukas klaidinimas, arba gilus pagrindinės rinkos dinamikos nesupratimas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Bezosas. Rinkos tyrimų bendrovių duomenimis, vidutinė degalinių pelno marža yra tik apie 1,4 proc. Didžiąją dalį pelno jos gauna dėl degalinėse parduodamų plataus vartojimo prekių antkainių. 

Politinis spaudimas Bidenui didėja, nes dėl sparčiai augančių degalų kainų Amerikos vairuotojai yra labai nusivylę ir supykę, o vartotojai, apskritai, susiduria su didžiausia per daugiau nei 40 metų infliacija ir pragyvenimo išlaidų augimu. Benzino kaina dabar yra maždaug dvigubai didesnė nei tuo metu, kai Bidenas perėmė prezidento pareigas iš D. Trumpo. Dėl aukštų kuro kainų Bidenas kaltina naftos pramonės godumą, nepakankamus perdirbimo pajėgumus, pasaulinį pasiūlos trūkumą ir karą Ukrainoje. Bidenas jau kelintą kartą daro spaudimą degalų pardavėjams. „Padarykite tai dabar. Padarykite tai šiandien. Jūsų klientams, Amerikos žmonėms, reikia palengvinti padėtį dabar“, – sakė Bidenas birželio 23 d. Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje. Tačiau toje pačioje spaudos konferencijoje jis taip pat paragino įvesti federalinį degalų mokestį. 

Akivaizdu, jog reikia plėsti naftos gavybos ir perdirbimo pajėgumus, tačiau naftos pramonei sunku daryti dideles investicijas, esant nepalankiai politinei ir kultūrinei aplinkai. Kandidatas į Kalifornijos gubernatorius M. Shellenbergeris keliuose „Twitter“ pranešimuose teigė, kad priežastis, dėl kurios didelės naftos ir dujų kainos nepadidina naftos gavybos ir perdirbimo, yra paprasta: prezidentas Bidenas nuo pat atėjimo į valdžią aktyviai tam trukdė vardan „žaliojo kurso“ politikos“. „Bidenas kaltina degalines dėl aukštų kainų, tačiau jų kainos atspindi rinkos nustatytą benzino kainą, o rinka atspindi pasiūlos stoką, kurią sukėlė Bidenas, stabdydamas naftos ir naftos perdirbimo industrijos plėtrą“, – sako M. Shellenbergeris. 

Norint, kad būtų skirta kapitalo pajėgumams didinti, reikia stabilių ateities perspektyvų. Tai yra daugiamečiai projektai, kurių vertė siekia kelis milijardus dolerių, ir sprendimus bendrovės priima atsižvelgdamos į ilgalaikę perspektyvą, o ne reaguodamos į momentinę situaciją. „Tai ne karas Ukrainoje. Iš tikrųjų, tai vidaus veiksniai, susiję su pasiūlos suvaržymu. Niekas nenori investuoti į naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų didinimą, nes iš visko, ką pasakė vyriausybė, galima daryti prielaidą, jog leidimų negausime“, – sako naftininkai. 

 Chevron generalinis direktorius M. Wirthas neseniai duotame interviu spaudai sakė, kad nemano, jog Jungtinėse Valstijose vėl bus pastatyta dar bent viena naftos perdirbimo gamykla, teigdamas, kad pagrindinis veiksnys yra vyriausybės politika. „Buvo uždarytos naftos perdirbimo gamyklos. Matėme, kaip mažėja perdirbimo įrenginių skaičius. Matėme, kaip naftos perdirbimo gamyklos pertvarkomos į biorafinavimo gamyklas. Gyvename pasaulyje, kuriame vykdoma politika, JAV vyriausybės deklaruojama politika, kuria siekiama mažinti naftos perdirbimo įmonių gaminamų produktų pasiūlą“, – sakė Wirthas. 

Ryškus Bideno politikos pavyzdys – pirmąją jo prezidentavimo dieną pasirašytas įsakas dėl naftotiekio „Keystone XL“ statybos nutraukimo. Šiuo naftotiekiu iš Kanados verslovių turėjo būti tiekiama nafta į JAV naftos perdirbimo gamyklas. „Keystone XL“ vamzdynu buvo suplanuota transportuoti 830 000 barelių naftos per dieną. Tuo tarpu JAV vyriausybė šiuo metu laikosi nuostatos, jog federalinėse žemėse ir federaliniuose vandenyse prie Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrančių nebus sudaromos naujos naftos išgavimo sutartys. JAV Iždo departamentas, pagrindinis daugumos daugiašalių plėtros bankų akcininkas, paskelbė gaires, kuriomis siekiama nutraukti Amerikos finansinę paramą tradicinės energijos gamybos projektams besivystančiose šalyse visame pasaulyje, todėl ateityje plėtra ir žvalgyba greičiausiai atiteks Kinijai.  Tai esmingai prieštarauja buvusio prezidento D. Trumpo politikai, kuris siekė plėsti JAV vietinę iškastinio kuro gavybą, kad išlaikytų žemas kainas ir užtikrintų nacionalinį saugumą. 

JAV respublikonų partijos įstatymų leidėjai teigia, kad radikalūs aplinkosaugos aktyvistai įleido šaknis Volstrite, ir iš ten taip pat nusitaikė į Amerikos tradicinės energetikos sektorių. Jie atkreipia dėmesį į tokius aktyvistus, kaip M. Carney, tvarių investicijų guru ir buvęs Bank of England vadovas, kuris subūrė didžiuosius pasaulio bankus ir turto valdytojus į organizaciją Glasgow Financial Alliance for Net–Zero (GFANZ). Šie politikai teigia, kad M. Carney ir vienos didžiausių pasaulyje turto valdytojų – bendrovės „BlackRock“ vadovas L. Fink naudoja didžiulius finansinius išteklius ideologiniam žygiui prieš naftą ir dujas. 

Įdomu, jog „BlackRock“ yra tampriai susijusi su prezidento Bideno administracija. Charakteringa tai, jog Bidenas pasekė buvusio prezidento B. Obamos pavyzdžiu, kai kreipėsi į „BlackRock“, ieškodamas ekonomikos ir finansų patarėjų naujam prezidento kabinetui. Buvęs „BlackRock“ investicijų vadovas B. Deese pakviestas dirbti Nacionalinėje ekonomikos taryboje. A. Adeyemo, buvęs „BlackRock“ vykdomojo direktoriaus personalo vadovas, tapo vyriausiu Iždo departamento pareigūnu. Buvęs „BlackRock“ vyriausiasis pasaulinis investicijų strategas M. Pyle'as tapo viceprezidentės K. Harris vyriausiu patarėju ekonomikos klausimais. 

Šis darbuotojų srautas teka abiem kryptimis. „BlackRock“ pasamdė keletą politikos formuotojų ir reguliuotojų, kurie dirbo ankstesnėse demokratų partijos Baltųjų rūmų administracijose. Pavyzdžiui, D. Blass buvo Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) pareigūnė, o po to pradėjo vadovauti „BlackRock“ išorės reikalams. T. Donilonas buvo prezidento B. Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o po to tapo „BlackRock“ mokslinių tyrimų padalinio pirmininku. „BlackRock“, kuriai priklauso apie 9 proc. vidutinės S&P 500 bendrovės akcijų paketo, deklaruoja savo įsipareigojimus „žaliojo kurso“ srityje ir pernai prisijungė prie „Net–Zero Asset Managers Alliance“, arba NZAMA, kartu su kitais didžiaisiais turto valdytojais „Vanguard“ ir „State Street. Pastarąjį dešimtmetį energetika buvo blogiausiai besiverčiantis S&P 500 indekso sektorius. 

Savo ruožtu, daugelio JAV valstijų įstatymų leidėjai bei vykdomosios valdžios pareigūnai per pastaruosius kelis mėnesius ėmėsi atsakomųjų veiksmų: buvo svarstomi įstatymų projektai, pagal kuriuos valstijų kontrolieriams ir iždininkams būtų nurodyta sudaryti „juodąjį“ finansų įstaigų, kurios „boikotuoja“ energetikos bendroves, sąrašą: bankų ir investicinių įmonių, kurios atsisako skolinti investicijoms į iškastinio kuro bendroves. Dar pernai metų pabaigoje 15 valstijų finansų pareigūnų koalicija išplatino laišką JAV bankininkystės ir finansų sektoriui, kuriame įspėjo, kad ketina imtis „kolektyvinių veiksmų“ prieš bankus, kurie vykdys korporatyvinę politiką, kuria siekiama nutraukti iškastinio kuro pramonės finansavimą. „Kaip kiekviena šiame laiške atstovaujama valstija yra unikali savo valdymo įstatymais ir ekonomika, taip ir mūsų veiksmai įgaus skirtingas formas“, – rašo grupė, vadovaujama Vakarų Virdžinijos iždininko R. Mooro.  „Tačiau pagrindinis mūsų veiksmų tikslas bus tas pats – apsaugoti mūsų valstijų ekonomiką, darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę nuo šių nepagrįstų išpuolių prieš mūsų svarbiausias pramonės šakas. “ Tarp šio laiško gavėjų buvo JPMorgan Chase, Bank of America, Wells Fargo, Citigroup, Goldman Sachs. 

Laiško autoriai sako, jog ketina nebedirbti su „juodojo sąrašo“ finansų institucijomis. „Tai iš tikrųjų nėra boikotas, – sakė Mooras. – „Aš esu rinkos dalyvis ir naudojuosi savo teise nedirbti su šiais bankais“. Pasak Mooro, valstijų pareigūnai „nori, kad bankai vėl taptų bankais, o ne „woke“ darbotvarkės įgyvendinimo instrumentais“, ir pridūrė, kad „ woke kapitalizmas“ yra „nesąmonė“. Laiško autoriai piktinasi, jog Bideno administracija darė spaudimą JAV bankams ir finansų įstaigoms apriboti, apsunkinti arba visiškai atsisakyti finansuoti tradicines energijos gavybos bendroves, o bankai vis dažniau atsisako suteikti finansavimą patikimoms iškastinio kuro energetikos bendrovėms tik dėl to, kad reklamuotų savo aplinkosauginius rodiklius. Korporacijos boikotuoja iškastinės energetikos bendroves, atsisakydamos joms tiekti produktus ar teikti paslaugas. Laiško autorių nuomone, Bideno administracijos klaidingos politinės schemos stabdo ekonomikos augimą, skatina kainas galutiniams vartotojams ir „mūsų šalį grąžino į energetinę priklausomybę nuo užsienio“.  Laiškas baigiamas taip: „Mes, kaip ir beveik visi amerikiečiai, tikime, kad laisvoji rinka turėtų išlikti laisva ir ja neturėtų būti manipuliuojama siekiant įgyvendinti ideologines darbotvarkes. Mes neprašome ypatingo požiūrio į iškastinio kuro pramonę. Atvirkščiai, mes tiesiog norime, kad finansinės institucijos iškastinio kuro verslą vertintų taip pat, kaip ir kitus teisėtus verslus – be išankstinio nusistatymo ar pirmenybės“.