Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas kitu pavadinimu

Ramūnas Aušrotas yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Keletas pastabų apie vakar spa...

Ramūnas Aušrotas yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Keletas pastabų apie vakar spaudos konferencijoje pristatytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Pirma, tai tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu. Buvo pasirinkta padaryti ėjimą žirgu O. Benderio stiliumi, tikintis išlošti laiko, kol tauta susigaudys vykstančioje šachmatų partijoje. 

Akivaizdu, jog tam, kad projektas praeitų pateikimo Seime stadiją, reikalingas kiekvienas balsas. Todėl pavadinimo keitimu (ir, neabejoju, po to prasidėsiančia viešųjų ryšių kompanija) tikimasi ir vieną kitą Seimo narį apkvailinti. 

Projektą matė valdantiesiems palanki žiniasklaida. Pavyzdžiui, portalas LRT.lt džiaugiasi, kad „turėjo galimybę susipažinti su projektu.“

Įsivaizduoju, kad ne tokia palanki žiniasklaida, pavyzdžiui, kokia „Respublika“ tokios galimybės neturėjo. 

Iki gegužės 16 vakaro tokios galimybės neturėjo ir visuomenė: nors projektas pristatytas, teisės aktų registre jo dar nebuvo. Bet, kaip sako vienas liberalkatalikas, reikia mokėti naudotis internetu ir duomenų bazėmis. Darau išvadą, kad a priori Partnerystės (atsiprašau – Civilinės sąjungos, tai tas pats) įstatymui pritarę „akademikai“ tą daryti moka. Ne veltui jie – akademikai.

Projekto pavadinimas kelia minčių, jog buvo konsultuotasi su liberalkatalikais. Abejoju, kad idėjos „frontrunneris“ Tomas Vytautas Raskevičius būtų pats iki „civilinių sąjungų“ sąvokos „dasigalvojęs“. Pažymėtina, kad terminas „civilinė sąjunga“ buvo linksniuojamas praeitais metais bandant išsiaiškinti, ką turėjo omenyje popiežius Pranciškus duotame interviu. Būtent ten jis pavartojo ir „civilinių sąjungų“ terminą. Tad tikrai nenustebsiu, jog liberalkatalikų spaudoje prasidės sava viešųjų ryšių kampanija, kuria bus siekiama pagrįsti, koks geras, moraliai teisingas ir svarbiausia įtraukus yra valdančiųjų teikiamas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Jam net pats popiežius pritartų (sic!).

Beje, jei kas užmiršo, popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie „civilines sąjungas“ šnekėjo apie Argentinos patirtį. Argentina, ne Europa. Kodėl tai svarbu? Ogi Pietų Amerika neturi supranacionalinių institucijų (teismų), kurie išaiškintų, jog civilinė sąjunga yra tapati santuokai ir civilinę sąjungą sudarę asmenys yra šeima ir turi tokias pačias teises, kaip ir santuoką sudarę vyras ir moteris. O mes turime ETT, kuris išaiškino jog partnerystę  sudarę asmenys savo teisių ir pareigų apimtimi negali būti diskriminuojami lyginant su santuoką sudariusiais asmenimis, ir turime EŽTT, kuris civilinių sąjungų sąvoką vartoja kaip sinonimą partnerystės sąvokai. Ir taip toliau.

Ir galiausiai, kadangi dabar jau kalbėsime ne apie partnerystes, bet apie civilines sąjungas, verta pacituoti Tikėjimo ir mokymo kongregacijos instrukciją „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“, kur civilinės sąjungos terminas kaip tik yra naudojamas:

„5. Faktiškai egzistuojančių homoseksualiųjų sąjungų reiškinio akivaizdoje civilinė valdžia laikosi įvairiai: kartais apsiribojama šio reiškinio toleravimu, kartais skatinama tokias sąjungas pripažinti teisiškai dangstantis noru išvengti žmogaus, gyvenančio su kitu tos pačios lyties asmeniu, diskriminavimo tam tikrų teisių atžvilgiu, kai kuriais atvejais netgi pritariama homoseksualiųjų sąjungų teisiniam sulyginimui su santuoka tikrąja šio žodžio prasme, neišskiriant nė teisinės įsivaikinimo galimybės. <...>

Tada, kai valstybė laikosi faktiškumo toleravimo politikos, nenumatančios įstatymo, kuriuo tokios gyvenimo formos būtų aiškiai teisiškai pripažįstamos, būtina <...> priminti valstybei būtinybę neleisti reiškiniui peržengti ribų, keliančių pavojų viešosios dorovės audiniui, ir pirmiausia apsaugoti jaunąsias kartas nuo klaidingos lytiškumo ir santuokos sampratos, kuri atimtų iš jų būtinas gynybos priemones ir, be to, prisidėtų prie paties reiškinio plitimo.“

„Homoseksualiųjų sąjungų teisiniam pripažinimui ar jų teisiniam sulyginimui su santuoka, kai joms suteikiamos santuokai būdingos teisės, privalu aiškiai ir griežtai prieštarauti. Būtina susilaikyti nuo bet kurio formalaus bendradarbiavimo skelbiant ar taikant tokius labai neteisingus įstatymus ir, kiek įmanoma, nuo materialaus bendradarbiavimo juos taikant. Šioje srityje kiekvienas gali apeliuoti į sąžinės prieštaros teisę.“

Kai projektas pagaliau buvo užregistruotas, norintys galėjo pamatyti, kad kažkodėl jame civilinę sąjungą sudarę asmenys nevadinami „sąjungiečiais“. Jie vadinami partneriais. Įstatymo pabaigoje yra įdomus 24 straipsnis „Įstatymo taikymas“:

Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „*asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“, „asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“*, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat *atstoja sąvoką „partneris“ – asmenį, kurio civilinė sąjunga yra įregistruota šio įstatymo nustatyta tvarka.*

Ne, tai tikrai ne partnerystė.


Susiję

Šeimos politika 7815672103585154626
item