Laima Kalėdienė. Už ką dėkojo Lenkijos Prezidentas?

Autorė yra kalbininkė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Lietuvos valstybės vadovui Lenkijos valstybės vadovas puolė dėkoti...

Autorė yra kalbininkė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Lietuvos valstybės vadovui Lenkijos valstybės vadovas puolė dėkoti nepraėjus nė valandai po asmenvardžių įstatymo pasirašymo.

Už ką?

Juk asmenvardžių įstatymas tiesiogiai su Lenkija nesusijęs.

Jis reglamentuoja išimtinai Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens, o ne kokiuose nors kituose dokumentuose.

Asmens dokumentai rodo asmens santykį su valstybe.

Kuo čia dėta Lenkija?!

Dėkojo tikriausiai už tai, kad šiuo savo veiksmu Lietuvos prezidentas parodė, kad niekiniu laiko 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos pripažinimo klausimą.

Jau tris dešimtmečius esą nepatogu apie tai šnekėti, nes vis baiminamasi, kad Lenkija dėl to supyks, įsižeis.

Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Julius Sabatauskas viešai prisipažino, kad yra pasižadėję Lenkijai, nors mūsų Konstitucijos 56-ame straipsnyje rašoma, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.

O jie pasižadėjo ir paskui buvo suvaržyti to pažado priimant įstatymus.

Juk visi matėme, kad, svarstydami ir priimdami šį įstatymą, Seimo nariai vienas kitą agitavo, primindami pažadus Lenkijai. Tai patvirtino ir Lenkijos prezidento skambutis.

Mainoma moneta – valstybės kalba.

Abiejų Tautų Respublikos istorija rodo, kaip praradus savo kalbą prarandama ir valstybė.

O naujoji Lietuvos istorija XX a. pradžioje patvirtina tiesą, kad valstybės kuriamos ir atkuriamos kalbos pamatu.

1988-1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų autonomijos, steigtos siekiant atsiskirti nuo savarankiškos Lietuvos, buvo kuriamos lenkų kalbos pagrindu.

Kalba yra visiems suprantamas priklausymo ženklas, todėl valstybinės kalbos statuso suteikimas lietuvių kalbai rodo jos svarbą ir vietą Lietuvos valstybėje.

Juk pirmoji Sąjūdžio pergalė buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1988 m. lapkričio 18 d. lietuvių kalbos pripažinimo valstybine aktas, kuris atvėrė kelią į dabartinę mūsų nepriklausomybę ir savarankiškumą.

Kalba yra pats raiškiausias ir suprantamiausias valstybės savarankiškumo simbolis. Ir dabar, kuo daugiau vietos užleidžiama anglų kalbai, tuo mažiau lieka valstybinio savarankiškumo. Tai akivaizdus, visų matomas ir suvokiamas matas.

Kaip 2022 m. sausio 26 d. spaudos konferencijoje teigė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, jau rengiamas Vyriausybės nutarimas ir kiti įstatymo įgyvendinimo aktai, leidžiantys Lietuvos piliečiams atsisakyti įrašo asmens dokumentuose savo valstybės kalba ir persirašyti vardą ir pavardę kitos valstybės kalba deklaravus tautybę.

Ji teigia, kad taip daroma siekiant „atsisakyti prielaidos kalbėti apie galimai okupacinio laikotarpio dokumentus arba kitus neoficialius dokumentus“.

Ir čia pat ministrė primena, kad įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose, be kita ko, bus numatyta, kad tautybė gali būti pasirenkama tik remiantis tėvų arba senelių tautybės įrašais, ji negali būti pasirenkama laisvai.

Tai kuo gi remsis buvusių istorinių Vilniaus ir Klaipėdos kraštų gyventojai, norėdami deklaruoti savo, savo tėvų ar protėvių tautybę?

Tampa keblu legaliai asmenvardžių užrašymo būdą asmens dokumentuose sieti su tautybe.

Pavyzdžiui, lenkai nėra kokie nors nuo tėvynės Lenkijos prievarta ar savanoriškai atskirti žmonės. Tai per amžius Lietuvoje gyvenusių, kažkada dėl istorinių aplinkybių, kurias buvo sukūrusi Abiejų Tautų Respublika, lenkų kalba kaip prestižine ėmusių kalbėti vietinių gyventojų palikuonys.

Dabartinės Konstitucijos požiūriu visi jie yra lietuvių tautos atstovai, kuriai priklauso suverenitetas.

Ir LLRA-KŠS nariai yra lietuvių, o ne lenkų tautos atstovai, jų tik tautybė kita.

Jie Lietuvos, o ne Lenkijos žmonės, nes čia jų tėvynė.

Tai kuo taip džiaugėsi Lenkijos prezidentas? 



Susiję

Romualdas Žekas. Sveikatos raštingumo ugdymas

Studentai, studijuojantys visuomenės sveikatos mokslus, puikiai žino taip vadinamą Lalondo formulę. Nors ji nėra mokslo pripažinta, bet plačiai naudojama, kadangi populiariai ir paprastai demonstruoja...

Darius Alekna. Demografijos politika be liberalios demokratijos prietarų

Akivaizdu, kad Lietuva šiandien turi du egzistencinius iššūkius – grėsmė krašto saugumui ir tautos nykimas.Su pirmuoju dorojamės – mūsų kariuomenė auga ir stiprėja, antrasis, demografinio nykimo iššūk...

Jūratė Sofija Laučiūtė. Ar Lietuvos piliečiams ką nors reiškia 1990 metai?

Prasideda agitacija už  daugybinę pilietybę. Priešreferenduminė. Ką gi. Norėti nedraudžiama. Tik gaila, kad agitatoriai, bent kol kas, nelabai vykę. Būtų pasamdę mane, būčiau suradusi geresn...

Rašyti komentarą

1 komentaras

Anonimiškas rašė...

Kuo čia dėta Lenkija? Na, tikrai...
O ar šovė į galvą abejoti, ar kuo nors dėtas Kremlius, kai tituškos Donbase?
Kai mano vaikystėje daugybė nutautintųjų iš Vilniaus krašto norėjo pasinaudoti Stalino paskelbta repatriacija, Lenkija labai toliaregiškai nusprendė, kad jie dar ČIA bus jai reikalingi, jog bus proga dar sykį jais pasinaudoti. Jei ne jais, tai jų palikuoniais. Ir štai, prašau - atėjo tas metas.

Gintaras Songaila. Apie Dūdą ir dūdelę
- delfi.lt/news/ringas/lit/gintaras-songaila-apie-duda-ir-dudele.d?id=89322119

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

Vytautas Sinica. Valstybė neturi finansuoti abortų

Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:- perk...

Dominykas Vanhara. Dėl mokesčių reformos

Galiausiai paaiškėjo, kad taip vadinama mokesčių reforma nėra arba mažai yra susijusi su krašto apsauga. Kiek mačiau, netgi yra pripažįstama, kad iš šios mokesčių reformos surinkti papildomi pinigai t...

Robert Keim. Pirmasis popiežius Leonas išgelbėjo Romą nuo barbarų

Hunai traukėsi į vakarus. Mokslininkai iki šiol nežino, kas tiksliai jie buvo. Jų etninė kilmė ir rasiniai ypatumai nėra gerai žinomi, o jų kalbos išliko nedaug. Jie atsirado kažkur Vidinėje Azijoje i...

item