The Wall Street Journal. 1776 ataskaita - Trumpo komisija mėgina atitaisyti istorijos iškraipymus

Prezidentas D. Trumpas pernai įsteigė 1776 komisiją vykdomuoju įsakymu, siekdamas atsverti politinės kairės skleidžiamą iš esmės vien neigiamą Amerikos istorijos interpretaciją, ypač „New York Times“ projektą 1619.

Komisijos ataskaita, išleista pirmadienį, nenutildys Amerikos kritikų, kaip bijojo liberalių mokytojų grupės. Tai nepriklauso federalinei vyriausybei, o ką jau kalbėti apie patariamąją komisiją. Vietoj to, 1776 ataskaita nurodo tikėjimą Amerika ir mažiau radikalų istorijos dėstymo būdą.

„Nei Amerika, nei bet kuri kita tauta negyveno pagal universalius lygybės, laisvės, teisingumo ir valdymo su valdinių pritarimu idealus“, - teigiama ataskaitoje. – „Tačiau nė viena tauta iki amerikiečių niekada nedrįso teigti, kad tos tiesos yra oficialus jos politikos pagrindas, ir nė viena taip sunkiai nesistengė to pasiekti.“

Nepriklausomybės deklaracijos teiginys, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs“, buvo savaime revoliucija, lūžio taškas pasaulio istorijoje. Redukuoti Ameriką iki šio principo pažeidimų jos istorijoje, kaip daro daug šiuolaikinių rašytojų, reiškia praleisti skiriamąją JAV istorijos dalį, kuri visur sužadino laisvės mylėtojus ir baugino tironus – ir vis dar tai daro. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis, kurio gimtadienį švenčiame pirmadienį, galėjo padaryti Ameriką geresnę būtent reikalaudamas, kad ji geriau atitiktų savo pamatinius principus.

Pasinėrę naujausiose JAV akademinėse ataskaitose gali stebėtis, kaip 1776 ataskaita gali teigti, kad pagrindiniai JAV principai yra „tikri“ ir vis dar save vadinti istorija. Taip yra todėl, kad deklaracija skaitoma ne kaip archeologija ar disimuliacija, bet kaip gyvas užmojis, reikalaujantis įgyvendinimo.

Ar kas nors gali nustebti, kai išgirsta, kad pastaruoju metu įstojusių į istorija skaičius pasiekė naujas žemumas, o metančių šias studijas daugiau nei bet kurioje kitoje studijų šakoje? Vargu, ar ugdanti patirtis, kai profesoriai pabrėžia vien blogus dalykus, visada atskleidžia, dekonstruoja ar atseka valdžios ir tapatybės „dinamiką“, o ne stengiasi suprasti Amerikos istorinius veikėjus taip, kaip jie suprato patys save.

Prezidentas Trumpas įsteigė 1776 komisiją, siekdamas skatinti „patriotinį auklėjimą“. Tai nėra terminas, kurį pati komisija būtų pasirinkusi, tačiau išlieka faktas, kad supratimo, o ne neapykantos ugdymas savo šalyje yra pagrindinis švietimo tikslas. „Mąstantys piliečiai priima savo nacionalinę bendruomenę ne tik todėl, kad ji yra jų pačių, bet ir todėl, kad jie mato, kokia ji gali būti geriausia“, - pažymima pranešime.

Komisija daro vieną klaidą, kai pasakoja amerikiečių istoriją, tarsi ji iš Deklaracijos ir Konstitucijos nukeliavo tiesiai į Calhouną ir Lincolną, o po to – į progresyvųjį judėjimą. Nors neįmanoma įtraukti visko, ši konservatyvi chronologija praleidžia urbanizaciją, industrializaciją ir jų politinius padarinius, o skaitytojai tokiu atveju neturi pakankamai galimybių suprasti, kodėl kilo ir laimėjo iššūkiai anksčiau puoselėtiems principams ir institucijoms.

Ataskaitos priede geriau paaiškinama, kaip tapatybės politika skirsto amerikiečius į aukas ir engėjus ir atitinkamai vertina moralines pretenzijas, prieštaraudama lygybės principui. Ataskaita šioje ginčijamoje vietoje yra neatsargi. Jos argumentas, kad tapatybės politika „sukuria naujas hierarchijas, kurios yra lygiai neteisingos, kaip senosios plantacinių Pietų hierarchijos“, yra perdėtas. Vergija buvo unikalus blogis.

Tačiau ataskaita teisingai supranta mūsų laisvę ir klestėjimą kaip „tiesioginius Amerikos vienybės, stabilumo ir teisingumo rezultatus, kurie visi savo ruožtu remiasi mūsų pamatinių principų pagrindu“. Šiandien tai laikoma konservatyvia interpretacija, nors kadaise liberalai tuo taip pat tikėjo. Ir ši interpretacija yra teisinga.