Gediminas Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybė toliau ignoruoja lietuvių ugdymo poreikius

mruni.eu nuotr. voruta.lt 2020 m. gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugyb...

mruni.eu nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.

Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais.

Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) interneto svetainėje (https://vrsa.lt/go.php/Suderv%C4%97s518) skelbiamomis Sudervės seniūnijos veiklos ataskaitomis 2015–2018 m., matyti, kad Rastinėnai yra labai sparčiai auganti gyvenvietė. 2015 m. Rastinėnuose gyveno 568 gyventojai (deklaravę gyvenamąją vietą), o 2018 m. jau 739 gyventojai (gyventojų skaičius jau didesnis nei pačioje Sudervės gyvenvietėje, seniūnijos centre). Nuolat auga gyventojų iki 18 m. ir amžiaus grupėje 18–45 m. skaičius. Faktinis gyventojų skaičius yra dar didesnis, nes dalis gyventojų, ypač turinčių mažų vaikų, deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad galėtų ten pretenduoti ir gauti vietą ugdymo įstaigoje. Sudervės seniūnijoje veikiančiose ugdymo įstaigose lenkų ugdomąja kalba mokinių skaičius pastaraisiais metais lieka stabilus arba mažėja, o Rastinėnų skyriuje ypač mažėja. Ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba vaikų skaičius nuosekliai auga. 2019 m. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje pastačius modulinius priestatus vaikų skaičius šoktelėjo nuo 133 iki 180. Sudervės seniūnijos gyventojų (iki 18 m.) skaičiaus pokytis, kartu su besimokančiųjų skaičiaus pokyčiu Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje akivaizdžiai rodo, kad ugdymo ir švietimo įstaigų poreikis valstybine lietuvių ugdomąja kalba tik auga. Todėl visiškai nestebina, kad Rastinėnų gyventojai nuo 2012 m. prašo, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje būtų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės ir lietuvių ugdomąja kalba.

Rastinėnuose šiuo metu veikia Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyrius (http://www.rastinenai.vilniausr.lm.lt/). Pati Rastinėnų mokyklos istorija prasideda nuo tarpukario. 1946–1950 m. mokykloje visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba, o nuo 1951 m. – lenkų kalba. Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo 2010 m. rugsėjo 1 d. Rastinėnų pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrių. 2011 m. rugsėjo 1 d. skyriuje buvo atidaryta priešmokyklinio ugdymo grupė 3–6 m. vaikams, kurią tuomet lankė 10 vaikų. 2019–2020 m. m., remiantis Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje mokosi 5 vaikai.

Visgi VRSA neigia tokį poreikį teisindamasi, kad negali nustatyti tikro poreikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, arba formaliai atsakydama, kad Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpų plotas yra visiškai panaudotas. Dėl to VRSA, neturėdama tikro argumento nesteigti grupių lietuvių ugdomąja kalba, pradėjo painiotis savo atsakymuose: viename rašte gyventojams atsakoma, kad minėtame skyriuje nėra laisvo ploto. O kitame jau sakoma, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpose planuoja įsteigti klases vaikams su specialiaisiais poreikiais. Be šio atvejo, reikia paminėti, kad 2019 m. VRSA atkėlė į Rastinėnų skyriaus patalpas Nemenčinės daugiafunkcio centro Rastinėnų skyrių, kuris jokios apčiuopiamos veiklos nevykdo ir dažniausiai būna užrakintas. Taip pat paminėtina, kad į šias patalpas 2018 m. yra perkeltas ir Vilniaus rajono bibliotekos padalinys, nors toks pat padalinys veikia šalia esančiame Sudervės kaime. Galiausiai VRSA konstatuoja, kad poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose nėra!

Visas VRSA manipuliacijas ir cinizmą parodo tai, kad tame pačiame 2020 m. gegužės 15 d. tarybos posėdyje buvo nuspręsta dalį Sužionių pagrindinės mokyklos patalpų pakeisti į gyvenamąsias patalpas. Kyla retorinis klausimas: ar ne efektyviau būtų tas patalpas Sužionių mokykloje pritaikyti spec. poreikius turintiems vaikams, nei keisti į gyvenamąsias patalpas? Taip būtų patenkintas poreikis ugdyti valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose, ir įsteigtos specialiosios grupės Sužionyse.

Tačiau, matyt, pagrindinis tikslas čia yra visaip manipuliuojant užkirsti kelią lietuviškų grupių steigimui Rastinėnuose, taip verčiant tėvelius toliau likti prisiregistravusius Vilniaus m. ir savo balsą atiduodant mieste.

Voruta

Susiję

Andrius Bubnys. JAV-Kinijos prekybos karas: ar globalizmui atėjo galas?

Keletą metų Europa praleido įsijautusi sekė Brexit „muilo operą“, tačiau tuo pačiu metu vyko kiti, Europos Sąjungos ateitį lemsiantys įvykiai. Mažai kalbėta apie Amerikos-Kinijos muitų karą ir pači...

Darius Vilimas. Nutylima problema - LDK baltarusių istorinėje sąmonėje

propatria.lt nuotrauka  Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK - baltarusių...

Vytautas Sinica. „Reikia grąžinti gyvybę Lietuvai, o ne uždarinėti regionus“

Roko Lukoševičiaus (15min) nuotrauka  Dalinamės su skaitytojais antrąja dalimi Edvino Jusio pokalbio su politologu Vytautu Sinica apie gimstamumo ir verslo skatinimo bei regionų išsaugojimo n...

Rašyti komentarą

3 komentarai

antanas rašė...

Jei Vilniaus rajone lietuviai Lietuvoje tapo beteisiais, čia jau peržengtos lenkų visos padorumo ribos. Pats laikas rimtai svarstyti apie tiesioginio valdymo įvedimą.

Anonimiškas rašė...

Negi rimtai manote, kad tai daro lenkai?
Ar dar abejojate, kas siekia pjudyti Lietuvą su Lenkija?

Anonimiškas rašė...

Lietuvių ugdymo poreikių ignoravimas Vilniaus savivaldybėje - tikl vienas iš daugelio Lietuvos griovimo instrumentų.
Faktiškai lietuvybės griovimas vyksta visur, o ryškių pavyzdžių yra daug.
Marijampolėje yra ,,Kudirkos turgus'' - turgavietė taip bukai ir pavadinta.
Kaip mnoite, ar dera vadinti turgavietę Lietuvos himno autoriaus ir aktyvaus lietuvybės kūrėjo vardu? - aišku, kad nedera, tai tikras pasityčiojimas iš V. Kudirkos atminimo, tačiau Marijampolės savivaldybės klerkai puikiai supranta, kad kaip tik tokio tyčiojimosi ir reikia, kad ateities kartoms Lietuvos valstybės kūrėjai taptų negatyviais istorijos veikėjais.
Iš tiesų reikėtų surinkti visus pavyzdžius, kaip nuo pat Lietuvos atkūrimo 1990 m. prasidėjo didžių Lietuvos žmonių ir Lietuvos simbolikos niekinimas - išeitų chrestomatinio pobūdžio daugiatomis, bet ir foliuantas nieko nepadės, jeigu su Lietuvos niekinimu nebus kovojama ryžtingomis priemonėmis. Taip pat nėra reikalo sakyti, kas tuo suinteresuotas ir kas už tai moka - jeigu Lietvos tarnybos tikrai dirbtų, Kremliaus pinigias išlaikomų ,,partijų'' Lietuvoje neliktų anei kvapo.
Lietuvos priešų logika ir veiksmų programa paprasta: kai kas nors užsimena jiems apie galimą kitų jėgų įsikišimą ir galima šešėlinį Lietuvos šmeižikų apmokėjimą, jie akimirksniu pamatuoja, kas pokalbio metu yra fiziškai stipresnis - ir turi būti ne pavienių idealistų pasisakymai, o organizuota jėga, kur duotų deramą atkirtį visiems Lietuvos šmeižikams.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica kviečia į jo knygos „Kolonizacija“ pristatymą Vilniuje

Renginio nuoroda „Facebook“ platformoje:https://fb.me/e/3ia8KduM7Parlamentaras dr. Vytautas Sinica kviečia susitikimui-diskusijai Vilniuje, kurio metu pristatys savo naujausią knygą „Kolonizacija“. Pr...

Serre Verweij. Naujojo Popiežiaus dilemos ir iššūkiai

Turime naują popiežių, išrinktą jubiliejiniais metais. Jam iš karto tenka spręsti daug svarbių uždavinių ir dilemų. Tai gali atrodyti savaime suprantama kiekvienam naujam popiežiui, tačiau 2013 m. pop...

Dėl imigracijos ir ekonominių priežasčių dau trečdaliai vokiečių emigruotų, jei tik galėtų

Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES. Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 3...

Asta Višinskaitė - Katutė. 1941 m. birželio sukilimas - prielaidos pasipriešinimui

Šis straipsnis yra pirmoji dalis tekstų serijos, skirtos geriau supažindinti visuomenę su birželio sukilimu.Lietuva kelis kartus yra kilusi į sukilimą, siekdama atkurti savo valstybę. Kiekvieną kartą,...

Javier Villamor. Išjunk šviesą, Europa: Briuselio energetikos fantazijos kaina

Pagrindinės Ispanijos energetikos bendrovės – „Iberdrola“, „Endesa“ ir EDP – išlieka priblokštos. Po balandžio 28 d. visoje Ispanijoje įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo vyriausybė dar nepa...

item