Patriotinės organizacijos reikalauja valstybės veiksmų prieš Laisvės kovų ir jų dalyvių niekinimą

propatria.lt nuotrauka 

Tautos forumas, jaunimo sambūris ,,Pro Patria“ ir išplatino atsakingoms šalies valdžios institucijoms bei žiniasklaidai adresuotą pareiškimą „Dėl istorinės atminties vertinimo, išsaugojimo ir patyčių iš genocido aukų“. Pareiškime reikalaujama užkirsti kelią valstybės institucijų skleidžiamai propagandai, niekinančiai Lietuvos išsilaisvinimo judėjimą, be išlygų vertinant tai kaip patyčias iš lietuvių tautos genocido aukų.

Pareiškimą taip pat pasirašė Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT), Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Vilniaus Sąjūdis, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė.

Pareiškime pabrėžiama, kad įsiteisėjus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2019 m. kovo 12 d. sprendimui byloje Nr. 28859/16, kurioje EŽTT pripažino, jog sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas teisėtai laikomas lietuvių tautos genocidu, iš esmės turi būti keičiamas nusistovėjęs valdžios požiūris į partizaninio judėjimo vertinimą Lietuvoje. 

Pareiškime akcentuojamas ligšiolinis netinkamas buvusios prezidentės D. Grybauskaitės vertybinis požiūris į Lietuvos išsivadavimo kovas. Taip pat smerkiamas sąmoningas Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos abejingumas Lietuvos teismų sprendimams. Būtent teismų sprendimų ignoravimas lėmė, kad partizanų (genocido aukų) niekinimu liūdnai pagarsėjusiam romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui 2018 metais buvo skirta Nacionalinė  premija.

„Šalyje teisingumą vykdo teismai, todėl jokia esama ar naujai įkurta istorinės atminties visuomeninė ar valstybinė komisija negali keisti Lietuvos partizaninio judėjimo vertinimo, įtvirtinto EŽTT 2019 metų sprendime. Taip pat jokia komisija ar Kultūros forumas negali iškraipyti faktų apie Lietuvos laisvės kovų didvyrius, ypač apie tuos, kurie yra pripažinti valstybės lygmeniu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl Laisvės kovotojui suteikto vardo ar valstybės apdovanojimo, sprendimą priimti gali tik teismas”, - teigiama pareiškime. 

Pareiškime atmetami destruktyvūs A. Nikžentaičio ir kitų istorikų siūlymai saugoti decentralizuotą istorinės atminties įamžinimo sistemą. Tokia sistema legitimuoja skirtingą valstybei nelojalių asmenų skleidžiamą istorinės atminties interpretavimą. Ji sudaro sąlygas toleruoti ir kitokį sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų vertinimą. 

Organizacijos reikalauja peržiūrėti nacionalinių premijų skyrimo kriterijus ir šių premijų komisijos sudėtį, nes „esamos sudėties komisija dėl savo vertybinių ir moralinių nuostatų diskredituoja Nacionalinių premijų vertę ir daro žalą Lietuvos švietimo sistemai bei jaunimo patriotiniam auklėjimui”.  

„Siūlome sustiprinti Tarptautinės nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti komisijos veiklą, įtraukiant į šios komisijos sudėtį nešališkus ekspertus ir istorijos tyrinėtojus ir keliant esminę sąlygą, kad komisijoje negali būti asmenų, susijusių su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, o jų šeimos nariai ir artimieji neturi būti kaip nors susiję su nacistinės Vokietijos ar Sovietų Sąjungos okupaciniais režimais. Užsienio reikalų ministerijos atstovai, menkinantys rezistencijos dalyvius, turi būti laikomi netinkamais atstovauti Lietuvos valstybei šalies viduje ir užsienyje”, - teigiama pareiškime. 

Prezidentui ir Seimui kartu siūloma peržiūrėti LRT tarybos narių  atrankos kriterijus ir pakeisti LRT tarybos narių sudėtį, skirti papildomus išteklius Lietuvos valstybės istorinės atminties išsaugojimui ir įprasminimui stiprinti, kartu plėtojant dialogą su Lietuvos žydų, lenkų, rusų ir kitomis tautinėmis bendrijomis ir stiprinant jų bendrystės su Lietuvos valstybe bei lojalumo jai nuostatas.