Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Simonai, ar myli mane?

Jėzaus klausimas: „Simonai, ar myli mane?“ Petrui tikriausiai buvo netikėtas Trečiąjį Velykų sekmadienį klausomės Dievo žodžio ir, atrodo, Jėzus klausia kiekvieną iš mūsų: „Ar myli mane?“ Neskubėkime, kaip Petras, atsakyti: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“ Į šį meilės klausimą turi atsakyti ne mūsų žodžiai, bet mūsų gyvenimas.

Evangelistas Jonas pasakoja apie Jėzaus pasirodymą prie Tiberijados ežero. Svarbūs įvykiai – Jėzaus nukryžiavimas ir po to sekę jo pasirodymai – buvo nutolinę mokinius nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, tačiau buitis vertė galvoti apie kasdienę duoną. Beveik visi Jėzaus mokiniai buvo Genezareto ežero žvejai; šis ežeras maitino žvejų šeimas. Petras pakvietė draugus į nakties žvejybą, kuri, deja, buvo nesėkminga.

Rytui auštant ant ežero kranto pasirodė nepažįstamas keleivis ir paprašė valgyti. Jonas atpažino Jėzų, bet Petras pirmas šoko į vandenį pasitikti Mokytojo, kurio taip neseniai buvo išsigynęs. 

Baigus valgyti Jėzus kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?“ Petras tuojau patvirtino, kad myli savo Mokytoją, bet šis, tarsi neišgirdęs atsakymo, dar du kartus pakartojo klausimą: „Ar myli mane?“ Petras tikrai mylėjo savo Mokytoją ir tik silpnumo akimirką jo išsigynė.

Ant Genezareto ežero kranto Petrui buvo lengva pareikšti meilę Mokytojui, tačiau labai greitai jis susidurs su pasaulio priešiškumu. „Apaštalų darbų“ knyga pasakoja, kaip po stebuklingo luošo žmogaus išgydymo Petras ir kiti apaštalai atsidūrė teisme ir buvo kaltinami, kad, nepaisydami draudimo, visą Jeruzalę užtvindė mokymu apie prisikėlusįjį Jėzų. Ką atsakys Petras piktiems teisėjams, iš kurių negalėjo tikėtis nieko gero? Gal išsigąs, kaip anąkart Kajafo kieme? Ne, Petras drąsiai atsakys: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių. Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Mes esame tų dalykų liudytojai“ (Apd 5).

Kai skaitau šiuos „Apaštalų darbų“ knygoje užrašytus Petro žodžius, visuomet prisimenu 1971 m. lapkričio 11 dieną, kai kun. Juozas Zdebskis Kaune buvo teisiamas už tai, kad Prienų bažnyčioje mokė vaikus katekizmo. Motina norėjo pasamdyti advokatą, bet kun. Juozas jo atsisakė; laiške motinai rašė, kad Bažnyčiai bus geriau, jei jį nuteis. Į teisėjų kaltinimą, kad teisiamas kunigas sąmoningai ignoravęs tarybinius įstatymus, draudžiančius organizuotą vaikų tikybos mokymą, kun. Zdebskis pakartojo apaštalo Petro žodžius: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“. Už vaikų mokymą katekizmo kunigas antrą kartą buvo pasiųstas į Pravieniškių lagerį kalėti su vagiais ir kitais kriminaliniais nusikaltėliais.

Petras ne tik žodžiais pasakė, jog myli Jėzų; jis savo meilę patvirtino ir tuomet, kai grėsė panieka ir bausmė. Šįkart kaltintojai apaštalą Petrą ir jo draugus paleido, uždraudę jiems kalbėti apie Jėzų. O šie „ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką“.

Jėzus uždėjo ant Petro pečių sunkią Bažnyčios ganytojo pareigą: net tris kartus pakartojo: „Ganyk mano avis“ Ši pareiga bus apvainikuotos kankinyste: Romoje Petras bus nukryžiuotas.

Jau trisdešimt metų gyvename laisvoje Lietuvoje, bet juo tolyn nuo Kovo 11-osios, juo ryškiau matosi naujų antikrikščioniškų ideologijų grimasos. Visų pirma, turiu mintyje Europos Sąjungos pinigais remiamą genderistinę ideologija, kuri vaikus moko ištvirkauti, kiekvienam vyrui ar moteriai leidžia pasirinkti kitokią lytį ir kuri griauna prigimtinę ir krikščionišką, santuokos keliu tarp vyro ir moters kuriamą šeimą. Turiu mintyje ir vis garsiau peršamą globalios Europos idėją, siekiančią ir nutautinti ir nukrikščioninti Europos žmonės. Mūsų, tikinčiųjų, artimoje ateityje laukia dideli iššūkiai ir, panašu, ne kartą reikės pakartoti apaštalo Petro žodžius: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“.

Todėl laikas nuo laiko jau dabar pabandykime paklausti save: kaip su mano meile Jėzui? Ar dėl jos turiu drąsos pakelti kokį nors kryžių?