Kauno forumo rezoliucija dėl vaiko teisių apsaugos įstatymo

Vaikas – Šeima -Valstybė

Konferencija apie vaiko teisių problemas

2019 m. sausio 22 d.

Kaunas 

R E Z O L I U C I JA

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui

Žiniasklaidai

1. 2018 metais įsigaliojusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMO naujoji redakcija sąlygojo tai, kad per pusės metų jo galiojimo laikotarpį iš šeimų buvo paimta daugiau negu 1000 vaikų. Toks reiškinys sukūrė socialinę įtampą Lietuvoje.

2. Šiuo metu grubia institucine prievarta yra kėsinamasi į tokias konstitucines vertybes, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir saugi vaikystė.

3. Šią institucinę prievartą sąlygoja ne netinkami bei neprofesionalūs vaiko teisių tarnybų veiksmai, ne poįstatyminių aktų netobulumas, ne netinkamas pasirengimas reformai, ne per mažas sistemos finansavimas (ką siekia įrodyti reformą ginantys jos strategai). Ši institucinė prievarta yra esminis ir objektyviai pagrįstas ĮSTATYMO nuostatų bei šios reformos rezultatas.

4. Vaikų teisių apsaugos sistema yra sukurta įstatymiškai suardant tėvų ir vaikų interesų vienybę bei ignoruojant esminį – paramos šeimai – prioritetą. Šios reformos objektu tapo ne šeima, o vaikas kaip atskiras individas. Tuo tarpu šeima tapo pagrindinė potencialiai vaikui nesaugios aplinkos erdvė, kuri nebėra organiškai būtina jo teisių visumai, visapusiškam vystymuisi ir laimei.

5. Nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka į latentinių nusikaltimų statistiką leidžia įtraukti didžiąją dalį Lietuvos šeimų. Tokiu būdu latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik šeimos auginančios vaikus, bet ir jų tėvai bei protėviai, o mūsų tauta paverčiama smurtautojų tauta – tai formuoja visuotinį psichologinį tautinio nepilnavertiškumo bei kaltės jausmą. Būtent nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka ĮSTATYMU nustatytų institucinių prievartos priemonių taikymo galimybę leido išplėsti nekontroliuojamai.

6. Atsirado prievartinė paramos sistema, kuri tapo įteisintu valstybiniu verslu, kuriame šeimos tėra paslaugų teikimo objektas, o vaikas – prekė, aptarnaujanti naujai sukurtą „paslaugų šeimai” sistemą.

7. Šia reforma iš esmės pasikėsinta į piliečių konstitucines teises, laisves ir vertybes, skatinamas visuomenės teisinis nihilizmas bei įstatymų negerbimas, ugdomas nepasitikėjimas valdžia bei priešiškumas savo Valstybei. Todėl ĮSTATYMU įteisintos vaikų paėmimo iš tėvų schemos panaikinimas iš esmės tapo nacionalinio saugumo klausimu.

8. Valstybės kontrolė ir sankcijos turi būti pakeistos valstybės pagalba vaikams per juos auginančias šeimas. Valstybė privalo užtikrinti šeimos autonomiją, saugoti šeimas ir vaikus nuo smulkmeniško kišimosi į jų privatumą, užtikrinti garbės, orumo ir reputacijos apsaugą ir konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus.

9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMAS turi būti panaikintas arba iš esmės pakeistas. Nuo šios teisėkūros turi būti kategoriškai nušalinti asmenys, kurie yra susiję su šiuo paslaugų verslu per įvairias pinigų įsisavinimo bei finansavimo schemas.

Kauno forumas

Asociacija „Vardan šeimos“