Benas Volodzka. Klaipėdos krašto diena – visos Lietuvos šventė

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalba, pasakyta sausio 15-ąją, minint Klaipėdos sukilimą.

Gerbiami jaunieji kolegos, klaipėdiškiai, mūsų krašto gyventojai ir svečiai!

Sveikinu visus su Klaipėdos krašto diena! 

Noriu pasidžiaugti, kad šios dienos vakare šventinė jaunimo eisena, skirta Klaipėdos sukilėliams pagerbti, buvo neeilinis įvykis miesto istorijoje. Tai įrodo mūsų jaunųjų lietuvių sąmonėjimą ir stiprėjančią valstybę. Ši diena yra tiek pat svarbi, kiek ir Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji, ji yra ne tik mūsų krašto ir miesto šventė, bet ir visos valstybės. Tikiuosi, kad ši mūsų atmintina diena bus dar labiau švenčiama ateityje. Jau iki Klaipėdos krašto sukilimo šimtmečio beliko ketveri metai! 

Neabejotinai Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis-Klaipėdos kraštas yra aisčių etninės žemės. Beveik prieš šimtmetį, Klaipėdos krašto gyventojai jautė nepasitenkinimą neveikliai, mažlietuvių interesus ignoruojančiai prancūzų administracijai, kuri valdė mūsų regioną pagal Antantės šalių susitarimą. Mažosios Lietuvos politiniai veikėjai suprato, kad be jungimosi į Lietuvos Respubliką Klaipėdos kraštas gali būti ne tik dar labiau suvokietintas ir išlietuvintas, bet ir patekęs Lenkijos imperinių interesų sferon. Todėl Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis, Vilius Gaigalaitis, Jurgis Lėbartas ir kiti tiesiogiai suvokė jungimosi galimybę prie Lietuvos ir ėmėsi šių darbų jau 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašydami Tilžės aktą. 

Lietuvos valstybės valdžios pareigūnų Ernesto Galvanausko ir Antano Smetonos palaikymas mažlietuvių atstovų veiksmams buvo išpildytas tik iš dalies, 1923 m  sausio 15 d., nes Tilžės akto nutarimai apėmė platesnį regioną. Ginkluotas Klaipėdos krašto sukilimas buvo toks greitas ir žaibiškas, kurio nesitikėjo nei lenkai, nei prancūzai ir nei kitos pasaulio valstybės. Jis pademonstravo mažlietuvių ir didlietuvių vienybę! Sumanių sukilimo strategų ir lietuvių diplomatų veiksmai bei mažlietuvių noras prisijungti prie Lietuvos Klaipėdos sukilimą pavertė sėkminga operacija. 

Mano tikėjimas valstybės ateitimi remiasi valstybės ir mūsų krašto sudėtinga, bet įkvepiančia istorija. Niekas kitas negali akivaizdžiai paremti patriotiškumo. Tik Klaipėdos krašto klestėjimas ir Lietuvos valstybės puoselėjimas yra mūsų tikslai. Jeigu pasiliksime dabartiname tautos stagnacijos ir nykimo kelyje, Lietuvos valstybė bus užvaldoma išorinių ir vidinių destruktyvių jėgų.

Teklesti Lietuva, teauga Klaipėda, tegyvuoja Mažoji Lietuva!