William Kilpatrick. Per tos pačios lyties asmenų „santuokas“ – į islamizuotą Europą?

Vokietijos Bundestagas neseniai nubalsavo už tos pačios lyties asmenų „santuokas“ įteisinantį projektą. Šeši parlamentarai musulmonai taip pat balsavo už.

Atsižvelgiant į pasaulyje nusistovėjusią griežtą musulmonų poziciją homoseksualų klausimu, Vokietijos parlamentarų laikysena atrodo prieštaringa. Vis dėlto dominuojantys viešosios nuomonės formuotojai teigia kitaip. Ši žmonių grupė jau nuo seno tvirtina, kad musulmonai, nepaisant jų kultūros savitumo, lengvai asimiliuosis Vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, po balsavimo politinis aktyvistas Felipe‘as Henriques‘as socialiniuose tinkluose rašė: „Dauguma vokiečių ir visi musulmonų parlamentarai tiki lygybe. Kam reikia integracijos?“.

„Kam reikia integracijos?“ Šiuo klausimu daroma prielaida, jog musulmonai didžiąja dalimi yra integravęsi į Vokietijos visuomenę ir prisitaikę prie jos kultūros normų. Šiuo atveju, viena iš normų – seksualinė laisvė. F. Henriques‘o ir panašūs pasisakymai suponuoja, kad musulmonai balsavo už tos pačios lyties asmenų „santuokas“ lygybės vardan. Tačiau ar už šio balsavimo tikrai neslypi kitokie motyvai?

Ar 387 ne musulmonai Bundestago parlamentarai nepagalvojo, kad tos pačios lyties asmenų „santuokos“ yra tik pirmas žingsnis poligaminių santykių įteisinimo link? Argumentai, kuriais yra remiamos homoseksualų „santuokos“, gali būti lengvai pritaikomi argumentuojant ir poligaminių „santuokų“ įteisinimą. Jeigu santuokos samprata neapima tik vyro ir moters sąjungos, nebelieka priežasčių neįteisinti, pavyzdžiui, vieno vyro ir keturių moterų „santuokos“.

Skėtinė Italijos organizacija „Musulmonų bendruomenių ir organizacijų sąjunga“ (angl. Union of Islamic Communities and Organizations) jau reikalauja Italijos valdžios įteisinti poligamines „santuokas“ tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų „santuokos“.

Ar gali būti taip, kad musulmonai parlamentarai Vokietijoje, balsuodami už vienos lyties asmenų „santuokas“, orientavosi į kitokius tikslus nei jų religinės bendruomenės nariai Italijoje? Juk kaip Italijoje, taip ir Vokietijoje ir bet kur kitur pasaulyje ilgalaikėje perspektyvoje homoseksualų „santuokos“ gali pasitarnauti įteisinant poligamines „santuokas“, kurios ypač aktualios musulmonams.

Vis dažniau atsiranda teigiančių, kad poligaminių „santuokų“ įteisinimas galėtų pagerinti Europos demografinius rodiklius. Tokios pozicijos laikosi ir minėtos musulmonų organizacijos Italijoje įkūrėjas. Tačiau nėra jokių patikimų duomenų, kurie tai pagrįstų. Tuo tarpu yra kitų daug subtilesnių pranašumų, kuriuos musulmonai įgytų įteisinus poligamines „santuokas“.

Poligaminių „santuokų“ įteisinimas būtų islamo kultūrinis laimėjimas Europoje, kuris atvertų kelia sekantiems islamizacijos žingsniams. Kas tai bebūtų – „Halal“ maistas valstybinėse mokyklose, per garsiakalbius atliekamos muedzinų maldos, šariato teismai – tai būtų nauja tvarka Europoje. Tai islamiškoji mes čia, mes queer (angl. We‘re here, we‘re queer) versija. Taigi poligaminių „santuokų“ įteisinimas ne tiek darytų poveikį Europos populiacijai, kiek islamo ekspansijai Europoje.

Kaip amerikietiškoji kontrakultūra (vert. past. – gyvenimo būdas ir nuostatos, prieštaraujančios nusistovėjusioms socialinėms normoms) XX a. septintajame dešimtmetyje tapo nusistovėjusia politine realybe naujajame žemyne, taip dabartinė islamiškoji kontrakultūra turi potencialo tapti dominuojančia Vokietijos politikoje. Žmonės, turintys stiprius įsitikinimus ir prasmės jausmą, yra daug labiau linkę auginti vaikus nei tie, kurie neturi įsitikinimų ir netiki šeimos institutu. Homoseksualios poros iš prigimties nėra suinteresuotos prokreacija.

Natūraliai grįžtame prie tos pačios lyties asmenų „santuokos“ įteisinimo Bundestage. Priėmus sprendimą parlamente pasklido plojimai ir vaivorykštės spalvų konfeti banga. Šimtai parlamentarų atsistoję ovacijomis šventė savo sprendimą. Tačiau ką tiksliai jie šventė?

Homoseksualų „santuokos“ galbūt turi ateitį Vokietijoje, tačiau pačios homoseksualų „santuokos“ ateities neturi. Jos nėra prokreatyvios ir neužtikrina kartų tęstinumo. Būtent dėl šios priežasties žmonės visais laikais laikė homoseksualias sąjungas nelygiomis heteroseksualų sąjungoms.

Musulmonų parlamentarai Bundestage balsavo už tos pačios lyties asmenų „santuokų“ įteisinimą ne dėl to, kad norėtų „lygybės“. Jie nori to, nes teisingai suvokia, kad santuokų lygiateisiškumas gali pasitarnauti Vokietijos kultūrinei savižudybei.

Visa tai primena šachmatų žaidimą: musulmonų parlamentarai paaukojo pėstininką tam, kad vėliau galėtų sumedžioti priešininkų karalienę. Jeigu Vokietija ir likusi Europa nepabus iš šio sapno, visi jos pėstininkai, riteriai, karalienės, karaliai bus sunaikinti islamo kultūros.

Versta iš Thecatholicthing.org