Apsispręsta dėl krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų centralizavimo

R. Karoblis, Propatria.lt nuotr.

Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, sudarydamas prielaidas centralizuoti įsigijimo procesą krašto apsaugos sistemoje. Taip pat įtvirtintas Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmuo. Už tokį sprendimą vieningai balsavo 94 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Priimtomis pataisomis į krašto apsaugos sistemą įtraukiama gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių ir paslaugų, darbo įsigijimo ir valdymo institucija, nustatyti jos pagrindiniai uždaviniai: dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką; krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančių organizacijų funkcijas, aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad Jungtinis štabas transformuojamas į Gynybos štabą.

„Kariuomenės vadas turės strateginio lygmens padalinį, kuris padės kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas. Šiuo metu Jungtinis štabas veikia tik operaciniu lygiu ir atsakingas už operacinį vadovavimą jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų vykdymą“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Priimtomis pataisomis taip pat naikinama pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybė, jo funkcijas perskirstant tarp Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir Kariuomenės jungtinio štabo.

Krašto apsaugos ministerijai suteikiama galimybė įgalioti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją įsigyti ir įvežti per valstybės sieną ginkluotę. Nustatyta, kad ji, be įgaliotos institucijos, turi tokią pat teisę naudotis išimtimis, susijusiomis su ginkluotės importu, kaip ir ministerija

Pasak ministro, priimtomis pataisomis bus sudarytos prielaidos įgyvendinti suplanuotas krašto apsaugos sistemos reformas, užtikrinti pasirengimo valstybės gynybai ir ginkluotojų pajėgų mobilizacijai politikos formavimą, efektyvų krašto apsaugos sistemos įsigijimo ir gynybos planavimo procesų valdymą, įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį.

„Tikimasi, kad įsteigus instituciją, t. y. įsigijimų agentūrą, iki 2018 metų sausio 1 dienos, bus konsoliduota ne mažiau kaip 70 % visų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 95 % įsigijimų. Taip pat būtų užtikrintas efektyvus įsigijimo planavimas ir organizavimas, projekto valdymo sistemiškumas, nustatoma aiški atsakomybė“, – pataisų pristatymo metu sakė R. Karoblis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, buvęs pagrindiniu šio klausimo svarstyme, pabrėžė, kad atliekant Krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus išryškėjo sisteminiai trūkumai, kurie daro neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos įvaizdžiui: įsigijimai dažnai viršija jiems planuojamas skirti išlaidas, įsigyjant prekes būna atvejų, kai nustatomi reikalavimai, atitinkantys vieno tiekėjo parduodamą produkciją, neatliekama rinkos analizė, pirkimuose neretai dalyvauja tik vienas tiekėjas.

Komitetas pasiūlė sukurti realiai veikiantį parlamentinį pirkimų kontrolės mechanizmą ir į lydimąjį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-806(2) įtraukė nuostatą, reglamentuojančią, kad „Apie įsigijimų planus bei numatomą priimti sprendimą dėl naujo įsigijimo projekto, kurio vertė viršija 20 mln. Eur krašto apsaugos ministras informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą“. Tam vienbalsiai pritarė 81 Seimo narys.