Kun. Robertas Urbonavičius. Štai tavo Motina

„Klausyk tėvo, iš kurio tu gimei  ir neniekink motinos, kai ji pasens.  Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina:  tedžiūgauja ta, kuri...

„Klausyk tėvo, iš kurio tu gimei 
ir neniekink motinos, kai ji pasens.
 Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina: 
tedžiūgauja ta, kuri tave pagimdė“
(Pat 23, 22.25)

Nors Motinos diena nėra liturginė šventė, tačiau tą dieną bažnyčiose meldžiamasi už mirusias motinas, o gyvosioms teikiamas ypatingas palaiminimas. Šios šventės ištakos – XVII a. Anglija, kur 1644 m. IV gavėnios sekmadienis buvo paskelbtas motinų diena. Tą sekmadienį tarnai ir darbininkai galėdavo grįžti namo pas savo motinas. Su anglų emigrantais ši tradicija persikėlė į JAV. 1858 m. Vakarų Virdžinijos Graftono miestelio mokytoja Anna Jarvis ėmė platinti idėją apie motinų darbininkių šventę, tuo siekdama,  kad joms būtų suteiktos geresnės darbo sąlygos. 1905 m. mirus A. Jarvis, jos duktė, taip pat Anna, nusprendė įgyvendinti savo motinos svajonę įsteigti nacionalinę motinos dieną. Pirmą kartą ji buvo paminėta 1907 m. antrąjį gegužės sekmadienį gimtojoje A. Jarvis bažnyčioje. Gan greitai ši diena imta minėti visoje Amerikoje. 1914 m. JAV prezidentas Woodrow Wilsonas motinos dieną paskelbė nacionaline švente. Pirmieji raginimai Lietuvoje minėti motinos dieną pasigirdo 1924 m., tačiau pirmą kartą ji švęsta tik 1929 m. Įdomu, kad daugelyje šalių įvairuoja šios šventės datos – štai JAV, Australijoje, Danijoje, Suomijoje, Italijoje, Turkijoje Motinos diena minima antrąjį gegužės sekmadienį, Prancūzijoje – ketvirtąjį, o Ispanijoje – gruodžio 8 d., švenčiant Nekaltąjį Marijos Prasidėjimą.

Galima liūdnai pajuokauti, kad netolimoje ateityje Motinos vardu vadinsis ne kokia nors Marytė, o Antanas ar Pranas, kuris prieš tai buvo Pranciška. Juk tradicinė šeima – vyro ir moters sąjunga – iš visų institucijų patiria didžiausius puolimus. Ačiū Dievui, pas mus dar nėra įprasta ir įteisinta, kaip kai kuriose Vakarų šalyse, kad šeima laikoma dviejų vyrų ar dviejų moterų sąjunga, tačiau tokie laikai jau atėjo ir jei nebus aktyvių tradicinės šeimos gynėjų tiek politikoje, tiek viešojoje erdvėje, ši kova bus pralaimėta kaip ir daugybėje Vakarų civilizacijos valstybių. Ne paslaptis, kad dabartinė kultūra (spauda, televizija, internetas) jaunimui įteigia, kad kurti šeimą yra beviltiškai nuobodu ir senamadiška: reikia gyventi sau, mėgautis meile be įsipareigojimų, neprisirišti prie vieno asmens ir t. t. Pažiūrėkite, ką skaito jūsų vaikai ar anūkai, ir sužinosite, koks šeimos modelis jiems peršamas. Kuo mažiau tvirtų ir tikinčių šeimų – tuo mažiau pašaukimų į kunigystę, vienuolinį gyvenimą, tuo daugiau nelaimingų žmonių, kurie vaikystėje nepatyrę tėvų meilės, išgyvenę tėvų skyrybas, girtavimus, neištikimybes turi tvarkytis su savo psichologinėmis ir dvasinėmis žaizdomis. Pasaulio taika ir karas prasideda šeimoje. Tačiau Dievas net ir didžiausią žmogaus sukeltą sumaištį perkuria į gera, jei yra tokių, kurie sutinka būti Jo bendradarbiais. Ne visi galime priimti šeimai palankius įstatymus, pataisyti nedarnių šeimų santykius, padėti skurstančioms šeimoms, tačiau visi galime melstis tiek už savo, tiek už kitų šeimas, visi galime tinkamai auklėti savo vaikus ar anūkus, visi galime per rinkimus balsuoti ne už tuos, kurie žada pigesnės dešros, bet už tuos, kurie gina tradicinę šeimą. Daug kas priklauso ir nuo mūsų.

Prašykime mūsų visų Motiną Mergelę Mariją vesti mus kovoje už krikščioniškas šeimos vertybes.



Susiję

Robertas Urbonavičius 6072700019961270802
item