Albert Komar. Naujoji Lenkijos vyriausybė: profesionalumas ar partiniai interesai

Prieš metus krikdemiškos Teisės ir Teisingumo (TT) partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis paskelbė, kad partijos kandidatu prezidento rinkimuose taps iki tol niekam per daug nežinomas europarlamentaras, teisės mokslų daktaras Andrzejus Duda. Tuometinis partijos pirmininko sprendimas ir partijos galimybės laimėti šalies ir užsienio ekspertų buvo vertinamos, švelniai tariant, „skeptiškai“.

Nepaisant visko, po metų, naujasis Lenkijos prezidentas A. Duda sveikino valstybių lyderius, tarp jų ir Dalią Grybauskaitę, Lenkijos ir Rumunijos prezidentų inicijuotame regiono vadovų susitikime Bukarešte. Lygiai po metų priesaiką davė ir premjerės Beatos Szydło vedama vienpartinė TT vyriausybė. Sunku paneigti, kad J. Kaczynskis sužaidė sėkmingą partiją, tačiau tikrasis žaidimas dar tik prasideda.

Absoliuti pergalė rinkimuose ir visų pagrindinių šalies institucijų kontrolė reiškia ir absoliučią atsakomybę už vykdomą politiką. Klausimas, kaip užtikrinti efektyvų valdymą ir suderinti visų partijos grupių interesus, buvo didžiausias ilgiau nei dvi savaites trukusio kabineto formavimo galvosūkis.

Kalbant apie ministrų paskyrimus, Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje dažniausiai mirgėjo trys gan kontraversiškų ministerijų vadovų pavardės. Tačiau Teisingumo ministras Zbigniewas Ziobry, Krašto apsaugos ministras Antoni Macierewiczius ar Ministrų Tarybos narys Mariuszas Kaminskis tėra kur kas didesnės ministrų ir viceministrų kabineto dėlionės dalimi, o jų užimamos pareigos neturės didelės reikšmės būsimai vyriausybės politikai. Minėtiems trims ministrams, kaip ir dar keliems buvusiems partijų prisijungusių prie TT vadovams, portfeliai buvo suteikti siekiant išbalansuoti vidines įtampas, kurios partinėje politikoje yra neišvengiamos.

Atsiribojant nuo kelių žiniasklaidai palankių pavardžių, kabineto sudėtį Lenkijos politologai ir įvairių sričių ekspertai linkę vertinti teigiamai. Geriausiai vertinamos nominacijos yra finansų eksperto, europarlamentaro Dawido Jackewiczio paskyrimas į iždo ministro pareigas ir nepartinio Mateuszo Morawieckio paskyrimas į kuriamos Valstybės plėtros ministerijos vadovo pareigas. Šalies finansų ministro pareigas eis analitinio „Sobieskio Instituto“ steigėjas Pawelas Szalamacha. Teigiamai įvertintos ir dar kelių nepartinių ministrų pavardės, tarp jų sveikatos apsaugos ministru paskirto Radvilų giminės palikuonio Konstanto Radziwillo. Artimiausioje ateityje taip pat žadama įsteigti Energetikos ministeriją, kurios vadovų taps Krzysztofas Tchorzewskis.

Visi išvardinti ministrai jau artimiausiu metu susidurs su rimtais iššūkiais. Būtent ant jų pečių užguls rinkiminių pažadų įgyvendinimas bei vis labiau artėjančios anglies kasyklų atomazgos pasekmės. Įtampą didina ir tai, kad daugumą rinkiminių pažadų nuspręsta vykdyti jau per ateinančius kelis mėnesius. Panašu, kad ambicingi planai bei artėjantys rimti iššūkiai paskatino premjerę, partijos vadovą bei prezidentą rinktis profesionalumą, o ne partinį lojalumą.

Kalbant apie Lietuvą, bene aktualiausia nominacija yra Witoldo Waszczykowskio paskyrimas į užsienio reikalų ministro pareigas. Politikas apibūdinamas kaip stiprių transatlantinių ryšių su JAV šalininkas. Eidamas Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigas šis politikas derėjosi su George W. Busho administracija dėl priešraketinio skydo Rytų Europoje dislokavimo. Taip pat, W. Waszczykowskis pasižymi kaip Vidurio Rytų Europos ir Baltijos valstybių kooperavimosi Europos Sąjungos ir NATO formatuose šalininkas. Vykstant deryboms dėl pabėgėlių ir nelegalių ekonominių imigrantų, W. Waszczykowskis ne kartą minėjo, kad Lenkija savo pozicijai sutvirtinti privalo ieškoti sąjungininkų ir tarp Baltijos valstybių. Visa tai, tikėtina, paskatins aktyvesnę Lenkijos politiką mūsų šalies atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia santykių perkrovimo ar atšilimo.

Apibendrinant, vakarietiškų ekonominių reformų programa, kurią savo programoje pasiūlė Teisės ir Teisingumo partija, privertė jos vadovus peržengti partinius išskaičiavimus ir kaip svarbiausią skirimo į pareigas kriterijų pasirinkti kompetencijas. Naujosios vyriausybės sėkmė priklausys ne tik nuo ministrų, bet ir viceministrų bei įvairių departamentų vadovų pasirinkimo. Lenkijos politikos vairą šiandien ir vėl perima intelektualai, kas verčia tikėtis racionalesnės ir daugiau apgalvotos šalies vidaus ir užsienio politikos. Pirmuosius Beatos Szydlo vyriausybės sprendimus galėsime įvertinti jau artimiausiu metu.