Alfonsas Nyka-Niliūnas. Priešas

Dabar aš tau rašau, kad atsimintum Mūsų neviltį (nes tu žinai, Kaip buvo mums sunku nemirus prisikelti): Ir vėl laisvi! Vėl visos mūsų...


Dabar aš tau rašau, kad atsimintum
Mūsų neviltį (nes tu žinai,
Kaip buvo mums sunku nemirus prisikelti):
Ir vėl laisvi! Vėl visos mūsų gatvės
Ir aikštės šauniai pasipuošę
Gyvų ir mirusių tikrų ir netikrų herojų
Graudžiai skambančiais vardais.
Ilgai teriojęs priešas išsikėlė,
Palikdamas tuščias kareivines už miesto
Su daugelio iš mūsų išmintingai
Garbintų dievų emblemom vartuose; be tikslo
Klaidžiojančias jam parduotas mūsų sielas;
Nedraugiškus namus ir sudaužytus
Žaislus skurdžioj kiemų žolėj. Iš miško
Sugrįžęs Pranašas vėl šaukia: Laisvė!

Bet kaip dabar gyvensime be priešo?
Ir kuo nuo šiol pateisinsime savo
Silpnybes? Kaip atrodys mūsų
Dorybės be jo ydų ? Priešo
Dabar reikės ieškoti savyje.
Lig šiol jis savo nedorybėm
Diktavo mums moralės normas
Ir mes patys ilgą laiką egzistavom
Vien tik palyginant su juo.
Galbūt
Iš tikro mes mylėjom savo priešą?

Baltimore, 1992.XII.12

Susiję

Skaitiniai 6079521072656849322
item