Jonas Užurka. Sovietmankurtai - Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo [bei jo kuruojamų spec. tarnybų] bejėgiškumą. 

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko [nuolankaus Kremliaus tarno] nurodymus. Negi jis - švietimo ministras - [ir ne tik jis, bet ir kiti aukščiausi mūsų valdžios pareigūnai] nesuvokia, kad už mūsų valstybės pinigus, mūsų valstybėje ne tik Kačialovo gimnazijoje ruošiami mūsų tautai ir valstybei potencialiai profesionalūs kolaborantai-teroristai. Vien tik iškylantys viešumon atvejai įrodo, kad mūsų mokymo įstaigose gimnazistai ruošiami ne tik Rusijos Riazanės desantinei karo mokyklai. Juk kačialovų, kovalevskių ir panašiose gimnazijose vargu ar mokoma giliai garbingos baltų civilizacijos, Lietuvos, Europos istorijos. Vargiai ar tinkamai aiškinama ir Oršos mūšio pergalės reikšmė prieš Maskvą. Kažin ar aiškinamos maskvėnų istorinės klastotės ne tik dėl „iskonnyje zemli“. O tokių mokymo įstaigų pedagogai bei vadovai kas jie tokie ir iš kokių vadovėlių mokoma? Begėdiškai akiplėšiškai nuo mokyklos suolo ruošiami teroristai prieš mus pačius. Juk mokymo įstaiga tai ne politpartija. Šitaip įžūliai vykdoma toli žengianti agresyvi Maskvos politika mūsų valstybės atžvilgiu. 

Pagal Kremliaus [Putino] nurodymus rašoma ne tik vieningoji ir vienintelė Rusijos „teisinga“ istorija, bet ir kiti vadovėliai. Tą „teisingą“ istoriją Kremliui juk reikia įgyvendinti. Todėl jau nebe pirmus metus į Rusijos jėgos specstruktūrų karo mokyklas privilegijuotų asmenų statusu priimami ir ruošiami iš Rusijos pakraščių, daugumoje iš buvusių TSRS teritorijų, jaunuoliai. Aišku, kad jie deleguojami itin aktyviai veikiant Kremliaus ambasadoms. O atrenkami jaunuoliai per gausiai finansuojamas Maskvai palankias organizacijas, mokymo įstaigas, verslą ir t.t. Kremliaus ardomasis tinklas plačiai užmestas. Ne tik iš Baltijos valstybių, Ukrainos, Moldovos, Kaukazo, atplėštos Gruzijos žemių į KGB, spec. karo mokyklas atrenkami ištikimiausi, ideologiškai patikimi, gabūs, neretai netgi ne slaviškomis pavardėmis, kolaborantai-parsidavėliai. Šitaip planingai, koncentruotai, kruopščiai ruošiama  profesionali teroristinė smogiamoji jėga - vadai nebe savo Tėvynės Rusijos gynybai, bet puolimui ir teroristinei veiklai svetimose teritorijose. Mūsų valdžiai bejėgiškai ir toliau veblenant, turėsime ne tik naujai paruoštus 1939 m. vitkauskus. Eiliniai separatistai - kolaborantai lyg niekur nieko ir toliau ideologiškai telkiasi, organizuojasi viešose informacinėse erdvėse, fiziškai ruošiami  įvairiuose „sporto“ klubuose, organizacijose, nuo mažens atrenkami bei aršiai ruošiami Kremliaus ne tik sukarintose ideologinėse stovyklose. 

Jeigu mūsų prieškario Nepriklausomybę iš vidaus ardė už grašius parsidavę Kremliaus ideologai - cvirkos, nėrys, paleckiai, guzevičiai tai dabar jau akiplėšiškai ruošiami profesionalūs teroristai nebe gražias kalbas apie komunizmą kalbėti. O mūsų sąmonę ir toliau aktyviai nuodija grėsmingai besipuikuojantys okupantų, kolaborantų balvonai matomiausiose vietose; Kremliaus šeimininkus liaupsinantys kolaborantų kūriniai bibliotekose; malonina „kūrėjų“ širdis aršių kolaborantų vardų - cvirkų, dovydėnų - teikiamos literatūrinės premijos netgi patriotine premija apdovanojamas iš tautos didvyrių pilėnų pasityčiojantis paskvilis; verčiamos ir leodžiamos mūsų tautą niekinančios „mokslinės, istorinės“ Kremliaus ideologų knygos. Mūsų tautą viešai žeminant, tyčiojantis ir toliau kalant baudžiauninko dvasią, į nuožmius  carizmo, sovietmečio laikus gražina ne tik profesionaliai reklamuojami vis dar nostalgiški spektakliai „Revizoriai“, „ Diadios vanios“, bet ir filmai apie čiapajevus, raudonuosius komisarus. Nuožmiai, metodiškai ir jaunosioms kartoms į galvas kalama nebe mūsų tautos didvyrių, bet okupantų, stribų, Tautos žudikų, mankurtų dvasia.

Negi mūsų valstybe tvirtą pasitikėjimą įkvėpti, rūpintis mūsų valstybės ateitimi tik mūsų Prezidentės bei ir naujai paskirto kariuomenės vado - patyrusio profesionalaus kario gen. Jono Vytauto Žuko pareiga, ką jie kuo doriausiai ir daro. Negi visos valstybinės institucijos, kūrybinės, visuomeninės organizacijos, mes visi, ir toliau pašaipiai žvelgsime į patriotinį, pilietinį auklėjimą mokymo įstaigose ir toliau bevališkai toleruojant okupacinį palikimą kaip pamatą nuožmiai mūsų valstybės ardomajai veiklai.