Seimas po pateikimo pritarė abiem Vardų ir pavardžių rašymo projektams

Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūksta...



Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama net į Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba spaudžiama LLRA ir Lenkijos politikų iš visų jėgų toliau stumia Lietuvai ydingus įstatymo projektus. Šias įstatymais siekiama, kad Lietuvoje būtų įteisinta vardų ir pavardžių rašyba oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Tokiu būdu vietoje įrašo valstybine kalba kai kurių Lietuvos piliečių dokumentuose būtų įrašai lenkų ir kitų kalbų rašmenimis. Taip pat norima įteisinti lenkakalbių gausiau gyvenamose srityse oficialius užrašus lenkų kalba ir įtvirtinti lenkų kalbos statusą šiose teritorijose.

8.30 val. prieš prasidedant Seimo posėdžiui piketą prie Seimo surengė „Vilnijos“ draugijos, Sausio 13 brolijos ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos atstovai.

Piketo dalyviai reikalavo atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių bei antikonstitucinį LLRA parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektus, atmesti Civilinio kodekso bei Švietimo įstatymo pataisas, iškraipančias Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir de facto įvedančius regionines lenkų ir rusų kalbas.  Seimo narius ragino palaikyti ne LLRA bet Valentino Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo bei Tautinių bendrijų įstatymų projektus. Prasidėjus Seimo posėdžiui piketo dalyviai nuėjo į Seimą stebėti posėdžio.

Prasidėjus rytiniam Seimo posėdžiui TS-LKD frakcijos pirmininkas Andrius Kubilius frakcijos vardu paprašė išimti iš darbotvarkės Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektus. Tačiau Seimo nariai balsavimu šį pasiūlymą atmetė ir klausimai darbotvarkėje liko.

I.Šiaulienės pristatytą ir kartu su G.Kirkilu įregistruotą įstatymo projektą XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba, Seimas balsuodamas po pateikimo palaikė rezultatais 57 už, 32 prieš ir 12 susilaikius. 

Vėliau buvo svarstomas V.Stundžio ir kitų parlamentarų parengtas alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektas (XIIP-1675), kuriuo siūloma įteisinti vadinamąjį latvišką asmenvardžių rašybos variantą, įrašą nevalstybine kalba leidžiant paso papildomų įrašų puslapyje. Seimas po pateikimo pritarė ir jam, už balsavus 49, prieš 8 ir susilaikius 24 Seimo nariams. 

Taip pat Seimas priėmė protokolinį nutarimą kreiptis išvados į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl abiejų šių įstatymų projektų suderinamumo su iš konstitucinio lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso kylančiais reikalavimais.

Abu projektai toliau bus svarstomi komitetuose Seimo rudens sesijos metu. Pagrindiniu išvadas rengiančiu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Po pietų pertraukos Seimas pagal darbotvarkę turėjo toliau svarstyti LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau po balsavimo dėl darbotvarkės šio klausimo svarstymas nukeltas į paskutinę Seimo pavasario sesijos darbo dieną liepos 17-ąją.


Susiję

M. Majauskas: „Vilniaus Misionierių sodai pamažu virsta „olandiškais tvartais“

Propatria.lt nuotr. d. Gegužės 8 d. Seime vyko vieša diskusija tarp Senamiesčio bendruomenės, atsakingų valstybės institucijų ir nekilnojamo turto vystytojo dėl Vilniaus Misionierių vienuolyno ans...

Tautininkai ir respublikonai susijungė į vieną partiją

Šeštadienį įvykusiame Tautininkų sąjungos suvažiavimo antrojoje dalyje buvo nutarta pritarti Biržų mero Valdemaro Valkiūno vadovaujamos Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos....

Seimas balsavo prieš siekį depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją

Propatria.lt nuotr. Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovų Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Rimos Bašk...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai

Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...

item