Lenkijos Senato pirmininkas grasina, kad Lenkijos NATO daliniai negintų Lietuvos

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“.

Dėl, esą, blogų Lietuvos ir Lenkijos santykių Lenkijos Senato pirmininkas visą kaltę suvertė pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui: „Problema su Lietuva kilo iš to, kad V. Landsbergis, atkurdamas Lietuvos valstybę, atkūrė antilenkišką politiką. Sakau tai atvirai, nors kai kurie nuo to atsiriboja. Prieš karą ta ideologija turėjo prasmę, nes vyko konfliktas dėl Vilniaus, tačiau šiuo metu ji neturi jokios prasmės. Tai V. Landsbergio atsakomybė“, – aiškino ponas B. Borusevičius.

Komentuodamas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvoje atliktos apklausos duomenis, kad daugiau negu ketvirtis apklaustųjų Lietuvoje Lenkiją laiko priešiška Lietuvai valstybe, B. Borusevičius nesuvaldęs emocijų rėžė iš peties – pareiškė, kad jei Lietuvai iškiltų kokia nors grėsmė, NATO aljansui priklausanti Lenkija nesiims jos ginti:

„Visiškai nesijaudinu, kad viena ketvirtoji lietuvių laiko Lenkiją priešiška valstybe. Iš dabartinės prezidentės teorijos aiškėja, kad Lietuva labiau kliausis Skandinavija. Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai, mes visiškai nesiveršime to daryti. Pažiūrėsim, ar apgins. Atstumas nuo Kaliningrado srities iki Baltarusijos – 80 kilometrų, tereikia pažiūrėti į žemėlapį. Bet koks blaivaus proto politikas, tai matydamas, turėtų padaryti išvadas“, – sakė Lenkijos Senato pirmininkas.

„Tai neatsakingi Lenkijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko, faktiškai antro žmogaus pagal rangą po šalies prezidento, pareiškimai kaimyninės valstybės – Europos sąjungos (ES) ir NATO šalies – atžvilgiu. Rusijos agresijos akivaizdoje tokie pareiškimai turėtų sukelti diplomatinę audrą. Lietuvos Užsienio reikalų (URM) ministras Linas Linkevičius mažų mažiausiai turėtų iškviesti Lenkijos Respublikos ambasadorių pasiaiškinti. Tačiau prisimenant vasališką URM  vadovybės strategiją, matyt, eilinį kartą Lietuvos valdantieji negirdės įžūlių Lenkijos Respublikos pareigūno samprotavimų, kurie neatitinka NATO principų. Progai pasitaikius, jie gal būt dar ir atsiprašys už „tamsią Lietuvos liaudį“, netinkamai atsakiusią į prestižinės apklausos klausimus“, – susidariusią situaciją pakomentavo Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, Lenkijos Senato pirmininkas puikiai žino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos Respublikos spaudžiama Lietuvą valdanti koalicija Seime įsipareigojo jau liepos 8 d. kilti į lemiamą mūšį dėl Lenkijai itin svarbių Tautinių mažumų ir asmenvardžių rašybos įstatymų. Tad šis vieno aukščiausių Lenkijos vadovų pareiškimas laikytinas aukščiausia gaida nuolatinio spaudimo mūsų šaliai melodijoje, kuri atitinkamai veikia ir Lietuvos piliečių nuomonę apie kaimyninės šalies politiką.

„Manau, ponui B. Borusevičiui, vienam iš Lietuvos politinio spaudimo strategų, kaip niekam kitam turėtų būti aišku, kodėl vienas ketvirtadalis Lietuvos piliečių „strategine partnere“ vadinamą kaimyninę šalį įvardija Lietuvai nedraugiška valstybe“, – sakė J.Vaiškūnas.

Šaltinis: www.alkas.lt