Toma Bružaitė, Justinas Mickus. ES Komisija vetavo peticiją „Vienas iš mūsų“: kas toliau?

Demokratijos stiprinimui – Piliečių iniciatyva

Aktyviems Europos Sąjungos piliečiams peticijos „Vienas iš mūsų“ pristatyti turbūt nė nereikia. Piliečių Iniciatyva „Un de Nous/One of Us“ („Vienas iš mūsų“) tapo visų laikų daugiausia parašų surinkusia peticija ES istorijoje. Kartu ši milžiniško palaikymo sulaukusi iniciatyva buvo ir pirmasis piliečių projektas, teikęs konkrečius įstatymų ar jų taisymo siūlymus (o ne bendrinius prašymus ar gaires) ES institucijoms.

Iniciatyvai „Vienas iš mūsų“ pradžią davė pačios Europos Sąjungos siekis sustiprinti realią, įtraukiančią demokratiją savo institucijose (dėl kurios stygio ES taip dažnai kritikuojama). „Europos piliečių iniciatyva“ (EPI), per kurią buvo teikta ir peticija „Vienas iš mūsų“, yra tiesioginės demokratijos mechanizmas, įtvirtintas Lisabonos sutartimi 2007-aisiais ir pradėjęs veikti 2012-aisiais. EPI suteikė šansą visos Europos piliečiams teikti teisinius pasiūlymus ES institucijoms – tam reikia surinkti nustatytą parašų skaičių bent aštuoniolikoje ES šalių ir surinkti daugiau nei milijoną parašų visos ES mastu.

Ne piliečių iniciatyvai – ne demokratijai Europoje

Peticija „Vienas iš mūsų“ šiuos reikalavimus atitiko su kaupu. Iniciatyva siekė, jog ES nutrauktų finansavimą veikloms, kuriomis naikinama pradėto, bet dar negimusio žmogaus – embriono – gyvybė. Kai iniciatyva buvo oficialiai registruojama, Europos Komisija patvirtino, kad peticija visiškai atitinka pagrindines ES ir teisės normas.

Neatsižvelgdama į ES piliečių valią ir pačios ES deklaruojamas demokratines vertybes, Europos Komisija su pirmininku Žoze Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso) priešaky gegužės 28-ąją (paskutinę savo kadencijos dieną) iniciatyvą „Vienas iš mūsų“ vetavo. Tai reiškia, kad piliečių siūlomi ES direktyvų pakeitimai nebus net svarstomi Europos Parlamente – vienintelėje ES institucijoje, kurią sudarantys nariai renkami Europos piliečių.

Toks Europos Komisijos sprendimas kelia dvejopą susirūpinimą: pirmiausia, oficialus Komisijos atsakymas peticijos rengėjams nepaaiškina iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ iškeltų klausimų ir problemų, į kurias iniciatyva atkreipia dėmesį. 28 puslapių dokumente Europos Komisija pagrindė savo sprendimą klaidinga logika: esą ES lėšų skirstymas atitinka ES pagrindinius įstatymus, o juose įtvirtinta pagarba žmogaus gyvybei ir teisė į gyvybę, keisti ar panaikinti kvestionuojamo finansavimo nereikia – net jei peticija „Vienas iš mūsų“ aiškiai nurodė, kur ir kokie neatitikimai egzistuoja. Taigi peticijoje įvardytos problemos tiesiog ignoruojamos, pasitelkiant argumentą, kad problemų nėra.

Antra, Europos Komisijos veto net keliais būdais sudrebino demokratinius ES pamatus. Dėl tokio sprendimo turėtų susirūpinti ir tie Europos piliečiai, kurie ir nepritartų „Vienas iš mūsų“ idėjoms. Pirmiausia, Europos piliečių iniciatyvos mechanizmas sąlygoja, kad tik ES teisinės institucijos – Europos Parlamentas ar Taryba – turi ir gali reaguoti į politinį peticijos turinį ir galimai priimti iniciatyvą kaip įstatymą arba ją atmesti. Europos Komisija atmesti iniciatyvą gali tik dėl techninių priežasčių, taip pat nustačius, kad iniciatyva prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms – „Vienas iš mūsų“ iniciatyvai šių dalykų neprikiši. Vetuodama peticiją politiniais sumetimais Europos Komisija apėjo tikrą demokratinį procesą, išvengė visavertės ir atviros diskusijos šiuo klausimu ir sukompromitavo pačios ES instituciją – Europos piliečių iniciatyvos mechanizmą.

O kas toliau?

Tačiau nereikia skubėti nuleisti rankų ar imti maištauti prieš Europos Sąjungą. Tikėtina, kad Europos Komisijos sprendimas bus apskųstas Europos Teisingumo Centrui Liuksemburge, kuris pripažįsta pagarbą žmogaus gyvybei nuo pradėjimo momento. Vilčių duoda ir tai, jog kai naujai išrinktas Europos Parlamentas tvirtins naująją Europos Komisiją, klausimas dėl didelio palaikymo sulaukusios iniciatyvos vetavimo vėl iškils kaip esminis Europos Sąjungos ir demokratijos Senajame žemyne ateičiai.

Šiuo metu iniciatyvos organizatoriai nagrinėja Europos Komisijos atsakymą ir planuoja tolimesnius žingsnius. Tuo tarpu Europos piliečiai, kuriems rūpi demokratija, raginami išsakyti savo susirūpinimą bei nepritarimą vienos ES institucijos vienvaldiškumui. Čia padėti gali socialiniai tinklai, kuriuose EK turi savo paskyras. Toks nedidelis ir galbūt, atrodytų, nereikšmingas žingsnis sustiprins iniciatyvą rengiančių pastangas ES institucijose. Be to, ką tik išrinkome naujus Lietuvos atstovus EP. Jiems taip pat galima pranešti apie iškilusį pavojų demokratijos procesams bei paprašyti, kad parlamentarai pareikalautų naujos EK atsižvelgti į piliečių iniciatyvą „Vienas iš mūsų“ ir teiktų ją svarstyti Europos parlamente.

Šaltinis: www.bernardinai.lt