Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus

Jau kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose piliečiai patys spręs, kas turi vadovauti jų miestui ar rajonui.

Tai įteisino Seimas, priėmęs socialdemokratų teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir Seimo narių Mildos Petrauskienės bei Albino Mitrulevičiaus parengtas įstatymų pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus. 

Už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 23 parlamentarai. Vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 80 Seimo narių, prieš balsavo 5, susilaikė 17 parlamentarų.

Teisės aktų pakeitimais nutarta apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms.

"Kelis dešimtmečius žmonėms buvo žadami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis klausimas nejudėjo iš mirties taško. Todėl Seime priimtas sprendimas gali būti vadinamas istoriniu pasiekimu, atveriančiu naujas galimybes demokratijos plėtrai, - merai bus renkami tiesioginiuose rinkimuose, o ne partijų užkulisinių susitarimų", - pažymi J. Bernatonis. 

Savivaldybių tarybų nariai, kaip ir dabar, bus renkami daugiamandatėje apygardoje, o meras - vienmandatėje. Atėjęs balsuoti savivaldybės gyventojas gaus du balsavimo biuletenius. Viename, kaip ir anksčiau, rinkėjas turės pažymėti partijos ar koalicijos sąrašo numerį ir iš jo išrinkti iki 5 asmenų, kuriems atiduoda pirmumo balsus. Šitaip bus išrenkami savivaldybės tarybos nariai. Kitu biuleteniu, kuriame bus įrašytos kandidatų pavardės, rinkėjas balsuos už savo pasirinktą kandidatą į merus. 

"Tiesioginiuose merų rinkimuose galios dviejų turų sistema. Pasiūlyme numatyta, kad pirmajame ture meras būtų išrenkamas tik tuo atveju, jei gauna daugiau kaip pusę balsų, priešingu atveju, būtų rengiamas antrasis turas", - sako M. Petrauskienė. 

Tiesiogiai išrinktas meras bus savivaldybės vadovas ir savivaldybės tarybos pirmininkas. Pagrindinė jo funkcija, kaip ir dabar, išliks vadovavimas tarybos darbui. 

"Tiesiogiai rinktam merui bus suteikta daugiau teisių nei dabar. Merų kompetencijai bus perduota dalis šiuo metu tarybos atliekamų funkcijų: skirti į pareigas ir atleisti iš savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus mokymo įstaigas, vadovus, priimti sprendimus dėl žemės paskirties keitimo, skelbti gyventojų apklausas, skirstyti savivaldybę į seniūnaitijas", - sako A. Mitrulevičius. 

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą nuspręsta, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galės ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat atsisakyta save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galės išsikelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys, save keliantys kandidatais į merus, bus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikys tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius - merus, arba, jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius - merus atitinkamoje savivaldybėje turės paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Kai mero įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, būtų rengiami nauji mero rinkimai. Priimtais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais reglamentuota savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūra.

Pavasarį visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių. 

Paprašyti įvardinti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.

Šaltinis: www.elta.lt