BVP gaminame visi, naudą gauna keli

Ką tik paskelbta, kad Lietuvos pramonė per metus susitraukė net daugiau nei 10 proc. Tačiau tuo pat metu vis skelbiama apie augančią ekonomiką, didėjantį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Atrodytų, pramonės susitraukimas ir BVP augimas vienas kitam prieštarauja. Be to, jei auga BVP ir ekonomika, kodėl paprasti žmonės junta tik pablogėjimą? Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka aiškina: šalies dirbantieji iš tikrųjų pagamina daugiau BVP, tačiau už jį gauti pinigai eilinių žmogelių nepasiekia. Didžiausią kąsnį sau pasiima verslininkai, taip pat valdininkai, valstybės politikai, teisėjai ir kiti, gaunantys dideles algas iš biudžeto, o likusiems lieka tie patys trupiniai.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų kovą, palyginti su vasariu, Lietuvoje pramonės gamybos mastas smuko 3,7 proc., o per metus - net 10,2 proc. Visoje ES prastesnė situacija nei pas mus tėra Nyderlanduose, kur per metus pramonė susitraukė 12,5 proc.

- Paskelbta, kad pramonės gamyba smarkiai krito. Tačiau BVP paaugo. Kaip tai įmanoma?

- Pramonė nebesudaro didžiosios dalies mūsų BVP. Daugiausiai BVP sukuria paslaugos, kurios yra labai įvairios: viešbučiai, restoranai, ryšiai, transportas, juridinės paslaugos, kirpyklos ir t.t. Todėl, nors pramonė gamina ir mažiau, dėl kiek padidėjusių atlyginimų žmonės gali leisti sau daugiau pirkti paslaugų. Per krizę jie tuos nebūtinus poreikius ribojo. Todėl tame, kad pramonė smuko, o BVP kilo, prieštaravimų nėra.

- Nors pramonė smuko, BVP tebeauga. Bent jau tą tvirtina politikai ir ekonomistai. Tačiau kodėl paprasti žmonės jokio augimo nejunta? Ko čia džiaugtis kažkokiais skaičiais, jei vis tiek eiliniam žmogui niekas nesikeičia?

- Negalima sakyti, kad skaičiai suklastoti. Bet tai, kad ekonomikos augimas matuojamas bendruoju vidaus produktu, yra kritikuotina. Ne todėl, kad jis yra iš principo blogas, bet todėl, kad BVP yra ne visa apimantis. Juk vertinant žmonių gerovę imama daug daugiau rodiklių. O BVP tėra prekių ir paslaugų, sukurtų per metus, vertė. Jei, tarkime, mūsų uostas perplukdo daugiau krovinių, vadinasi, jis sukuria daugiau BVP. Tačiau tai nereiškia, kad tas BVP bus padalytas dėstytojų ar policininkų algoms ar net tos konkrečios įmonės darbuotojų algoms. Todėl BVP augimo paprasti žmonės ir nejaučia.

Kai įmonės daugiau uždirba, labai dažnai BVP augimą pajunta tik akcininkai, išsimokantys dividendus. O jei, tarkime, algos būtų padidintos darbuotojams, tada augimą pajustų daug daugiau žmonių. Tada darbuotojai dažniau eitų į kirpyklas, dažniau remontuotų butus ir t.t. Atsirastų tokių paslaugų poreikis. Tada tokias paslaugas teikiančios įmonės didintų algas, samdytų naujų darbuotojų, o jie mokėtų mokesčius. O tada valstybė galėtų didinti algas viešojo sektoriaus darbuotojams.

Deja, kai yra didelis nedarbas, įmonių savininkai nelinkę pelnu dalytis su darbuotojais, nes jie sutiks dirbti ir už mažiau. Kam kelti algą, kai tikimybė, kad darbuotojas pabėgs, yra minimali? Kodėl pas mus taip trūksta pinigų švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims? Todėl, kad didžioji mokesčių dalis surenkama iš dirbančiųjų, kurių yra nedaug ir kurie nedaug uždirba. Jie sumoka per gyventojų pajamų mokestį, per akcizus, per PVM. O kapitalo apmokestinimas yra mažiausias visoje ES.

- Kitaip tariant, nuo politikų valios niekas nepriklauso, o gal jie gali imtis kokių nors sprendimų?

- Tiesiogiai jie negali viešajam sektoriui nurodyti didinti algų. Politikai tai gali padaryti tik per minimalios algos padidinimą. Tas padidinimas iki 1 tūkst. litų kiek padėjo. Nesakau, kad reikia iškart padidinti iki 1509 litų. Tačiau palaipsniui - reikėtų. Nes dabar, tarkim, programuotojams, kurių labai trūksta, algos keliamos, vos tik įmonė gauna papildomų pajamų. O tiems, kurie dirba už minimalią algą, - ne, nes tokių pilna darbo biržoje. Todėl jie ir nepajunta BVP augimo. O jei įsikištų valstybė ir nustatytų, kad minimali alga kasmet didėtų tiek, kiek didėja vidutinė alga, tokių situacijų išvengtume.

Be to, valstybė algų augimą privačiame sektoriuje galėtų sukelti didindama algas viešajame: policininkams, kultūros darbuotojams ir kitiems. Nes dabar dėl mažų algų tie patys policininkai eina uždarbiauti į statybas ar kitur. O privačiam sektoriui dėl to nėra reikalo didinti algas.

- Stebina argumentas, kad didinti algas Lietuvoje netikslinga, nes yra pernelyg mažas darbo našumas. Jei taip yra, kodėl tada norvegijose, airijose taip laukiami silkių pakuotojai ar braškių skynėjai, kurių našumas yra itin svarbus?

- Pagal darbo našumą mes neatsiliekame tiek, kiek pagal darbo užmokestį. Labai keistas lyginimas. Verslas sako: per metus darbo našumas išaugo 3 proc., todėl mes algų negalime didinti daugiau nei 3 proc. Tačiau reikia žiūrėti ne į tam tikrą tarpsnį, o į pačią pradžią, kai pagal našumą buvo pradėtos skaičiuoti algos, lyginti su ja. Bet gudraujama, todėl mes, nors mūsų darbo našumas siekia 70 proc. ES vidurkio, algas gauname keliskart mažesnes. Nepaisant to, kapitalas Lietuvoje, kaip minėjau, apmokestinamas mažiausiai visoje ES.

- Norėdami nuraminti vargingai gyvenančius žmones politikai vardija: BVP auga, užsienio investicijų į Lietuvą ateina vis daugiau, ekonomika atsigauna ir t.t. Žmonės to kažkodėl nejaučia. Kas turi pasikeisti, kad pagerėjimą pagaliau pajustume visi?

- Kad ekonomika auga - gerai. Tačiau labai svarbus yra ne tiek BVP dydis, kiek jo paskirstymas. Dabar jis sutelktas mažos visuomenės dalies rankose, todėl vieni skursta, o kiti lobsta. Nereikia grįžti į Sovietų Sąjungą, iš vienų atimti ir atiduoti kitiems. Tačiau BVP reikia perskirstyti tolygiau. Valstybė negali būti tik statistė ir skelbti, kad auga BVP. Ji turi kištis. Politikai ir ekonomistai kalba tik apie ekonomikos augimą. Sako, kad kai ta ekonomika, kaip stiklinė, persipildys vandens, tada visi sušlapsime. Bet kad ta stiklinė vis nepersipildo, kad ir kiek vandens į ją piltum. O taip yra todėl, kad vienų pajamos didėja ir jų turtas auga, o kitų - ne. Ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

Šaltinis: www.elta.lt