Kun. Shane Pezzutti. Skaistykla (pamokslas)
Kunigo Shane Pezzutti 2013 metų gruodžio 4-ą dieną sakytas pamokslas. Brangūs tikintieji katalikai, 1. Šiandien yra paskutinis lit...
https://www.propatria.lt/2014/05/kun-shane-pezzutti-skaistykla-pamokslas.html?m=0
Brangūs tikintieji katalikai,
1. Šiandien yra paskutinis liturginių metų sekmadienis. Todėl noriu dar kartą jums visiems priminti apie mūsų gyvenimo, mūsų egzistavimo tikslą. Šiuos dalykus jau tyrinėjome ir apmąstėme ankstesniuose pamoksluose bei Katekizmo paskaitose. Mes turime galutinį ir artimąjį tikslą. Kaip žinome, mūsų galutinis tikslas yra amžinasis gyvenimas su Dievu palaimingajame regėjime. Mūsų artimasis tikslas yra pažinti Dievą, Jį mylėti ir Jam tarnauti šiame pasaulyje, o tai reiškia tapti šventiems.
2. Šventumas. Mūsų tikslas šiame gyvenime yra tapti vis šventesniems ir šventesniems. Šioje žemėje esame tik tam, kad parengtume ir tobulintume mūsų sielas amžinajam gyvenimui. Esame tvariniai, kurie auga, kurie kažkuo tampa. Esame tvariniai, galintys kažkuo tapti, ir kasdien tampame geresni arba blogesni. Kasdien augame dorybėje arba labiau įsišaknijame ydose. Mes nuolat keičiamės, nuolat tampame, ir privalome visada stengtis tapti geresni.
3. Iš tikrųjų, tobulumas, šventumas ir apsivalymas yra tokie svarbūs mūsų sieloms, kad jeigu neužbaigsime šio apsivalymo ir tobulumo darbo žemėje taip, kaip privalėtume, Dievas bus priverstas jį užbaigti už mus skaistykloje. Mūsų tobulumas Dievui ir mums yra toks svarbus, toks būtinas, kad prieš įžengdami į dangų būtinai turime apsivalyti skaistykloje, jei vis dar esame netobuli.
4.Bažnyčia mus moko, kad skaistykla tikrai egzistuoja. Tai tikėjimo dogma. Jos egzistavimą patvirtina ir šventieji. Šv. Teresė Avilietė ir dominikonas Lui Bertranas (Louis Bertrand) iš tikrųjų matė, kaip daugybė sielų išleidžiamos iš skaistyklos ir įvedamos į dangų. Kitiems šventiesiems Dievas leido patiems aplankyti skaistyklą. Viena iš tokių šventųjų buvo Marija Magdalena de Pazzi. Dievas norėjo parodyti šventajai Marijai Magdalenai skaistyklą, kad ji suprastų, kokia rimta yra nuodėmė ir mokytų to kitus. Ji rašo, kad skaistykloje matė baisių dalykų. Šventoji sakė, kad buvo liudininkė įvairių būdų, kuriais sielos baudžiamos. Kiekvienas buvo nubaustas pagal savo asmenines nuodėmes ir ydas. Šv. Marija Magdalena rašo, kad sielos, nusidėjusios veidmainyste, buvo badomos kardu ir vis iš naujo pjaustomos į gabalus. Tai buvo nuolatinė bausmė už jų veidmainystę. Ji taip pat matė, kaip piktų ir nepaklusnių žmonių sielos nepaliaujamai traiškomos didžiuliu presu. Tai buvo jų nuolatinė bausmė. Šventoji matė, kad sielos tų, kurių nuodėmė buvo melavimas, buvo baudžiamos nuolat pilant karštą ištirpintą geležį jiems į burnas. Ji matė kaip sielos, nusidėjusios neskaistybe, surakinamos grandinėmis ir įkalinamos purvinoje, bjaurioje duobėje. Skaistykla yra reali ir jos bausmės yra tikros.
5. Todėl turime paklausti: Kodėl skaistykla egzistuoja? Skaistykla egzistuoja, nes mes nepakankamai rimtai žiūrime į savo užduotį siekti tobulumo ir apsivalymo žemėje. Kadangi mes nesistengiame apsivalyti nuo savo ydų ir nuodėmių žemėje, Dievas priverstas užbaigti šį darbą skaistykloje. Mes nesuvokiame Dievo šventumo ir nuodėmės siaubingumo.
6. Dievas yra toks šventas, toks tyras, kad ir mes turime būti visiškai šventi ir tyri, kad galėtume Jį matyti ir būti su Juo danguje. Skaistykla egzistuoja todėl, kad mes nesuprantame Dievo šventumo ir nuodėmės blogumo. Jei mes suprastume šiuos dalykus, tada padarytume šventumą svarbiausiu darbu savo gyvenime.
7. Viena didi šventoji ir mistikė buvo vardu Kotryna Genujietė. Ji savo regėjimuose daug kartų matė ir patyrė skaistyklą. Šv. Kotryna aprašė visą šią patirtį. Katalikų teologai labai pasitiki jos nuomone, nes jos doktrina ir mokymas yra labai aiškus ir teologiškas.
Ji rašo, kad „rojus neturi vartų: kiekvienas norintis gali į jį įeiti, nes Dievas yra vien gerumas ... Tačiau aš aiškiai matau, kad Dievo esmė yra pats tyrumas ir nesuteptumas ... ir kad siela, matydama savyje tiek daug netobulumų ar net menkiausią jų šešėlį, verčiau norėtų pulti į tūkstantį pragarų, nei atsistoti Dievo didybės akivaizdoje nors truputį sutepta. Matydama, jog skaistykla skirta tam, kad ją apvalytų nuo tų dėmių, siela pati veržiasi į ją, kad rastų didžiulį gailestingumą, kuris gali išvaduoti ją nuo tų netobulumų.“
8. Šv. Kotryna Genujietė čia moko, kad kai žmogus miršta ir stoja prieš teismą, jis iš karto supranta Dievo šventumą ir tyrumą. Tačiau jis taip pat puikiai suvokia, koks netobulas ir „purvinas“ yra jis pats. Siela tada aiškiai mato savo ydas ir padarytas nuodėmes. Ji puikiai supranta, kad nėra pasirengusi stovėti Dievo akivaizdoje. Jai gėda stovėti Dievo akivaizdoje. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, kad labai purvinas ir varganas žmogus kviečiamas apsilankyti pas didį karalių, ir šis žmogus ateina nenusiprausęs ir neišsiskalbęs drabužių. Išvydus karaliaus didybę ir orumą jam iš karto darosi gėda, kad nenusiprausė ir neapsirengė švariai. Panašiai ir siela, matydama Dievo tyrumą ir šventumą, nori būti apvalyta tiek, kad galėtų stovėti Dievo akivaizdoje nejausdama gėdos.
9. Šv. Kotryna Genujietė taip pat moko: „Kol apsivalymas skaistykloje tęsiasi, šios sielos supranta, kad palaimingasis Dievo regėjimas dar nėra joms skirtas. Kol dar nėra apvalytos, jos žymiai stipriau kentėtų nuo Dievo regėjimo, nei dabar kenčia skaistykloje.“ Ką tai reiškia? Kaip jau sakėme, siela supranta, kokia ji „purvina“, koks tyras Dievas, ir todėl ji, stovėdama Dievo akivaizdoje, būtų kupina gėdos. Šios sielos nori būti apvalytos skaistykloje, nes supranta, kad joms būtina apsivalyti. Šventoji taip pat moko, kad „šios sielos jokiu būdu nesutiktų sumažinti savo bausmių ir joms skirto apsivalymo skaistykloje, nes jos trokšta būti apvalytos.“
10. Turime atsiminti, kad yra dvi nuodėmės pasekmės: pirmoji – kaltė, antroji – bausmė. Gera išpažintis visiškai pašalina kaltę, tačiau bausmė vis dar turi būti įvykdyta. Štai kodėl kunigas skiria atlikti atgailą. Kiekviena nuodėmė reikalauja atlyginimo. Kiekviena nuodėmė, kiekvienas nusikaltimas reikalauja žalą atlyginančios bausmės. Galime įsivaizduoti nedorėlį, pagrobusį Karaliaus dukterį. Vėliau jis atgailauja, grąžina dukrą karaliui ir prašo atleidimo. Karalius gali atleisti jam kaltę, bet jis vis tiek dar turi skirti kažkokią bausmę. Kiekviena mūsų nuodėminga mintis, žodis, troškimas, veiksmas ar apsileidimas užtraukia kaltę, bet taip pat ir bausmę. Turime būti baudžiami už visas savo nuodėmes. Tai tobulas teisingumas, ir jei neatliekame savo bausmių šiame gyvenime, turime kentėti jas skaistykloje.
11. Turime prisiminti tris priežastis, dėl kurių privalome kentėti skaistykloje. Pirma, skaistykloje kenčiame, kad atlygintume žalą už jau atleistas praeities nuodėmes. Pavyzdžiui, jei žmogus padaro mirtiną nuodėmę, eina išpažinties ir gauna išrišimą, bet atsitiktinai miršta prieš atlikdamas atgailą ar jos neatlikęs, tada jis turi kentėti tas bausmes skaistykloje. Antra, mes turime kentėti skaistykloje už savo mirties akimirką neatleistas lengvąsias nuodėmes. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad žmogus eina išpažinties ir gauna išrišimą bei atlieka atgailą, bet atsitiktinai miršta truputį vėliau. Jam stojant prieš Dievo teismą tos lengvosios nuodėmės yra atleistos, nes jis yra malonės būklėje ir gali atlikti tobulą meilės aktą, bet bausmė už tas nuodėmes išlieka.
12. Trečia, skaistykloje turime kentėti dėl mūsų nuodėmių pasekmių, kurios paprastai palenkia mus į nuodėmę. Tai yra svarbiausia. Mes esame tampančios būtybės, savo įpročių tvariniai. Mes nuolat kuriame gerus ar blogus įpročius. Kai vėl padarome nuodėmę, kuriame blogą įprotį, kuriame ydą. Šią ydą labai sunku pašalinti. Pavyzdžiui, jei alkoholikas prieina išpažinties Velykų laiku, išpažįsta savo girtuoklystę, gauna išrišimą ir atlieka atgailą, jo sieloje vis tiek išlieka yda arba blogas įprotis gerti alkoholį. Ši yda lengvai neišnyks. Ji yra nuodėmės pasekmė ir šios ydos turi būti išvalomos skaistykloje – tik po to mes galime įžengti į dangų.
13. Galime palyginti savo sielą su gražiu baltu audeklu. Padarydami mirtiną nuodėmę mes tarsi sutrypiame tą audeklą į purvą. Išpažintis yra lyg šio audeklo ištraukimas iš purvo. O darydami atgailą audeklą valome. Tačiau audinys visas suterštas purvu, ir mums reikia labai sunkiai dirbti, kad ištrintume dėmes. Kad galėtume patekti į dangų, visos šios dėmės turi būti pašalintos iš mūsų sielos.
14. Taigi šaukimės Nekaltosios Mergelės Marijos. Ji gali padėti mums siekti šventumo ir lėtai išvalyti šias dėmes. Juk ką gi reiškia „Nekaltoji“ – lotyniškai Immaculata? Tai reiškia, kad Ji „be dėmės“. Ji yra Immaculata – be nuodėmės, be dėmės. Ji gali parodyti mums kelią į tobulumą ir apsivalymą. Ji yra mūsų Karalienė, mūsų Motina. Ji gali padėti mums pasiruošti dangui. Ji gali padėti mums atlikti atgailą žemėje ir sutrumpinti laiką, kurį turėsime praleisti skaistykloje.
Šaltinis: www.fsspx.lt
Šaltinis: www.fsspx.lt
Rašyti komentarą