Kastytis Braziulis. Žodžiais jie Tėvynę myli, o veiksmais ją žudo

Konservatorių valdoma Vyriausybė ir prezidentė nusprendė sužlugdyti laisvą nacionalinę žiniasklaidą, padaryti ją priklausomą nuo jų, paklusnią. Šiam tikslui pasiekti jie padarė kelis itin nacionalinei žiniasklaidai nepalankius sprendimus.

Pirmas premjero A. Kubiliaus spyris nacionalinei žiniasklaidai tiesiai į galvą. Naktinės reformos metu konservatorių partijos vadovaujamas Seimas ir Vyriausybė, pasinaudojusi jiems palankia situacija, panaikino mokestines lengvatas nacionalinei žiniasklaidai. Visuomenės informavimo priemonės nuo 2009 metų sausio mėnesio buvo priverstos mokėti 21 proc. PVM mokestį. Valstybės biudžetui šių pinigų suma yra nepadoriai smulki ir juokinga. Žiniasklaidos priemonei – itin skausminga. Kai kurioms žiniasklaidos priemonėms šios reformos pasekmės buvo liūdnos – jos bankrutavo. Kitos blaškėsi, draskėsi, ieškojo visokiausių būdų, kaip išgyventi, ir vos vos išsilaikė.

Pavyzdžiui britai, belgai, danai ir švedai taiko nulinį PVM mokestį laikraščiams. Prancūzijos laikraščiai moka 2,1 proc., Vokietijos – 7 proc., Ispanijos – 4 proc., Portugalijos – 6 proc.

Antras prezidentės Dalios Grybauskaitės spyris nacionalinei žiniasklaidai. 2012 metais Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė dekretu 1K-1113 pasiūlė LR Seimui PVM įstatymo pataisas, kuriomis numatė, kad PVM lengvatinis mokestis nėra taikomas nacionaliniams leidiniams, kurie nesilaiko profesinės etikos normų. Jei žiniasklaidos priemonę Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino neetiška, tai ji automatiškai privalo mokėti visą 21 proc. PVM mokestį. Laikraštis tampa nekonkurencingas.

Trečias premjero A. Kubiliaus spyris nacionalinei žiniasklaidai. 2011 metais konservatorių vedlio A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ūkio ministro R.Žyliaus teikimu pasiūlė LR Seimui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriose numatė sąlygas, draudžiančias ir ribojančias nacionalinei žiniasklaidai dalyvauti perkant valstybę. Jei priemonę Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino neetiška, tai ji automatiškai praranda teisę ir galimybę dalyvauti valstybės institucijų ir valstybės įmonių organizuojamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Valstybės užsakymų nėra. Bankrotas žvelgia į akis.

Ketvirtas valdžios spyris nacionalinei žiniasklaidai. Jei esi neetiškas, tai negausi valstybės paramos. Jei nacionalinės žiniasklaidos priemonę Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino neetiška, tai ji automatiškai praranda teises į valstybės finansinę paramą kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra itin įtakinga ir reikšminga. Ji savo sprendimu, kurį priima balsų dauguma, gali finansiškai sužlugdyti bet kurią Lietuvos nacionalinę žiniasklaidos priemonę. Jeigu nebūsi geras, jeigu nesielgsi taip, kaip reikia valdžiai, tai turėsi rimtų finansinių problemų.

Įdomu, kokiais moraliniais kriterijais vadovaujasi etikos komisijos nariai, priimdami sprendimus dėl leidinio etiško ar neetiško elgesio? Ar šie moraliniai kriterijai yra taip pat aiškiai apibrėžti ir nurodyti, kaip yra nurodytos ekonominės sankcijos? Ar straipsnis, kritikuojantis prezidentę, yra etiškas ar ne? Gal etiškumas yra nustatomas pagal kriterijų „myliu, nemyliu” arba išklausius nurodymų telefonu?

Po spardymo turime štai tokį rezultatą.

Finansiškai pažeidžiama spauda yra priklausoma spauda. Tas, kas turi pinigų, tas ją valdo. Pinigų turi valdžia. Tas, kas valdžioje, tas valdo žiniasklaidą. Ar mes norime turėti tokią žiniasklaidą kaip Rusijoje? Priklausoma žiniasklaida žmonėms rodo tokį pasaulį, kokį rodyti jiems nurodo valdžia. Valstybės įmonės ir institucijos už valstybės, t. y. žmonių, pinigus samdo viešųjų ryšių kompanijas, kurios organizuoja juodąsias akcijas (atominė elektrinė, milijardinės vertės laivas-saugykla, žemė, „didingos“ pergalės energetikos srityje, „Snoro” ir Ūkio bankai) žmonėms mulkinti. Gerai, jei ši valdžia yra kol kas mūsų. O kas bus, jei ji taps rusų (penktosios kolonos)? Rinkimai į prezidentus parodė naujas nemalonias ir pavojingas Lietuvos valstybei tendencijas.

Pažeista spaudos ir informacijos laisvė, kuri yra įtvirtinta LR Konstitucijoje. Žmonės negauna objektyvios ir nešališkos informacijos.

Ypač šiais informacinio karo, Rusijos aktyvios ir purvinos propagandos laikais finansiškai silpna ir priklausoma nacionalinė spauda yra grėsmė Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Tas, kas silpnina nacionalinę žiniasklaidą, tas prisideda prie Rusijos vykdomo informacinio karo Lietuvos atžvilgiu.

Žodžiais jie Tėvynę myli, o veiksmais ją žudo.

Šaltinis: www.alfa.lt