Juozas Venckus. Komunizmo pagrindai (V) „Dievas persekioja mane”

Ketvirtąją teksto dalį rasite čia *** Dostojevskio romanuose yra vienas tipas, kuris, vesdamas labai margą gyvenimą, labai daug k...


***

Dostojevskio romanuose yra vienas tipas, kuris, vesdamas labai margą gyvenimą, labai daug kentėjęs, ištaria šiuos žodžius: „Kodėl, Dieve, Tu mane persekioji”. Šituos žodžius galima pritaikyti komunizmui. Atrodo, kad Dievas juos persekioja ir persekioja, kad jie to Dievo nenusikrato, kad jie tą Dievą visur mato, visur pastebi ir tą Dievą visur įtaria. Reikia stebėtis, kokią jie milžinišką kovą veda prieš Dievą. Ir vis atrodo, kad tas Dievas iš Rusijos neišeina, ir, svarbiausiai, jiems nepasiseka to Dievo pašalinti iš žmonių širdžių. Kodėl komunistai to Dievo taip bijo? Tai reikalauja jų dialektinis materializmas. Ir kodėl jie Jį persekioja, — tai reikalauja dialektinis materializmas. Kodėl jie tą Dievą turi persekioti? — nes tai reikalauja dialektinis materializmas.

Kada Hitleris pradėjo antrąjį pasaulinį karą, pradėjo bombarduoti Anglijos miestus, tada Churchill ištaręs šituos žodžius: „Kodėl mes neskaitėme pirmiau Hitlerio Mein Kampf?” Pasaulis mažai tebuvo kreipęs dėmesio į tą knygą, kurią Hitleris buvo parašęs kalėjime būdamas, nelaikė tos knygos svarbiu dalyku. Paskui pasirodė, po visų tų bombardavimų, kad Hitleris visus planus buvo išdėstęs savo knygoje: kad jis kovos ir ko jis nori ta kova pasiekti. Kodėl mes neskaitėme tos knygos pirmiau, kol dar buvo laikas?

Kada bolševikai per visą Kerenskio valdymo laiką kalbėjo žmonėms, tai vieniems tie dalykai atrodė tokie neįmanomi, tokie utopiški, jog manė, kad neatsiras Rusijoje žmonių, kurie tikės komunistams ir juos seks. Kitiems, kurie siekė savo tautos nepriklausomybės, atrodė, kad bolševikus galima panaudoti, kaip gerą priemonę nusilpninti Rusiją ir paskui atsiskirti nuo Rusijos imperijos. Komunistai žadėjo tautoms laisvę. Tegul dabar tos tautos atsako, kokią nepriklausomybę ir kokią laisvę turi. Komunistai žadėjo religinę laisvę. Ar ją turi žmonės pačioje Rusijoje ir tuose kraštuose, kurie yra rusų pavergti? Pasirinko sau raudoną vėliavą, nes tuo simboliškai norėjo pasakyti, kad ta vėliava tapo raudona darbininkų krauju, kurie kovojo už laisvę prieš darbininkų engėjus. Kokios spalvos tapo ta pati vėliava, mirkoma kraujuje tų pačių darbininkų, kuriuos patys komunistai šaudė Rusijoje, šaudo Berlyne ir Pragoję? Kodėl rusai komunistai vartoja savo ginklus prieš darbininkus? Jie tai daro vardan dialektinio materializmo.

DIALEKTINIS MATERIALIZMAS

Kokio materializmo komunistai reikalauja iš savo pasekėjų ir koki jungą užkrauna ant tų, kuriuos paima savo valdžion? Materializmas, t. y. mokslas, kuris tepripažįsta tik medžiagą ir neigia Dievą bei sielą, visais laikais buvo žinomas. Ir senieji graikai jau turėjo žmonių, kurie mokė materializmą. 18 šimtmetyje buvo žinomas vienos rūšies materializmas, kurį pažinojo ir Marksas. Tai buvo materializmas, kurį mokė Holbach (1723—1789), vokietis gyvenęs Prancūzijoje, Helvetius (1715— 1771), prancūzas, Lamėttrie (1709 — 1751), kurio raštų pavadinimai, kaip antai „Žmogus — mašina'', „Žmogus — augalas”, rodo, koks jo mokslas yra, paskui Diderot (1713—1784). Jų materializmas dar vadinasi mechanizmu. Paskiau pasireiškė labai žymus materialistas L. Büchner (1824—1849). Sakoma, kad mūsų pragarsėjęs Dr. J. Šliūpas buvęs Büchnerio materializmo sekėjas. Jie tepripažino tik mechaniškas, fiziškas ir chemiškas jėgas pasaulyje. Marksistai šitokio materializmo nepriima. Jis jiems yra:

a) perdaug mechaniškas,

b) perdaug „metafiziškas", permažai „istoriškas” ir dinamiškas,

c) Feuerbacho materializmas yra perdaug „kontempliatyvus" ir „mistiškas".

Markso ir Lenino materializmas turi tris ypatybes arba tris dėsnius.

Pirmasis dėsnis: Priešginybių vieningumas.

Leninas vadina tą dėsnį: Zakon Edinstva Protivopoložnostei. Filosofai, pagal Leniną, žino tris evoliucijos rūšis:

a) evoliucija mažėjimu ir augimu,

d) evoliucija pasikartojimu ir

c) evoliucija priešginybių vieningumu, arba, kas yra tas pats, reiškinių pasidalinimu į priešingumus, arba priešginybes.

Šita paskutinioji evoliucija Leninui yra svarbiausioji ir tik šita evoliucija išaiškina visus gamtos reiškinius. Gamta ir gamtos reiškiniai yra apdovanoti viena labai svarbia ypatybe, t. y. judėjimu. Kiekvienas daiktas juda iš savęs, tą judėjimą Leninas vadina autocinesis, judėjimas per save, arba „samodviženie”. Mums, paprastiems žmonėms, atrodo judėjimas pats paprasčiausias dalykas — viskas juda pasaulyje. Judėjimas mūsų nestebina, bet išminčiams ir filosofams judėjimas arba judesys yra labai nuostabus reiškinys. Šv. Tomas Akvinietis iš judėjimo net Dievo buvimą įrodo (S. Th. 'P.I.Q. 2, a. 1). Šv. Tomas sako, kad visi gali lengvai pastebėti betkokius judėjimus. Kiekvienas daiktas juda, nes turi galėjimą (potentia) pereiti į judėjimą (aktą). Kiekvienas daiktas, kuris juda, keno nors turėjo būti pajudintas. Kas pajudino, turėjo taip pat būti pajudintas kito. Ir, jeigu aš tai seksiu, kas ką pajudino, aš turiu kada nors prieiti prie to, kas pirmasis išjudino visus daiktus, ir šv. Tomas vadina tą pirmąjį judintoją — Primus Motor, kuris judėjimą turi iš savęs, ir tai yra Dievas. Iki šiol niekas nesugalvojo Perpetuum Mobile, t. y. tokį daiktą ar tokią mašiną, kuri amžinai save judintų. Jeigu nori, kad daiktas judėtų, reikia tą judėjimą daiktui suteikti. Net ir gyvas daiktas, kuris tarytum iš savęs juda, kaip antai augalas, gyvulys, žmogus, vistik energiją turi gauti iš šalies maisto pavidale. Kadangi materializmas Dievo, to pirmojo Judintojo, nepripažįsta, tai jis tą judėjimą logiškai turi kaip nors išaiškinti. Leninas su visais marksistais sako, kad daiktas save judina vidujinių priešginybių, arba priešingumų dėka. Paimkime pavyzdi: kambaryje yra šiltas oras, o koridoriuie yra šaltas, tai tas temperatūrų skirtumas ore iššauks judėjimą. Temperatūrų skirtumas ir yra tos priešginybės (protivopoložnosti), o oras suteikia vieningumą (edinstvo). Tokiu būdu ir gaunasi: Zakon edinstva protivopoložnostei. Medžiaga, laikoma amžina. Medžiagos auto-cinesis priešginybių įtempimu ir yra ta garsioji „dialektika“'. Tokiu būdu, be Dievo, be protingos, galingos ir amžinos Būtybes, marksizmas gauna amžinai judančią medžiagą. Šitokį materializmą marksistai vadina dialektiniu arba istoriniu materializmu. Jeigu jau turi amžiną pasaulį, kuris juda, tai, rodos, daugiau nieko ir nebereikia, bet iš tikrųjų marksizmas prideda dar du dėsniu, kuriuodu yra kaip priedu, kaip paaiškinimai pirmojo, kuris yra pats svarbiausias.

Antrasis dėsnis: Perėjimas nuo kiekybės į kokybę.

Su pirmuoju dėsniu marksizmas jau sukūrė matomąjį pasaulį, kuris juda, bet, giliau galvojant, kiekvienas tuojau pasakys, kad judėjimas judėjimui nėra lygus. Chemiški procesai mėgintuvėlyje yra vienos rūšies judėjimai, o protoplazmos judėjimai augale yra kitos rūšies. Gyvulys su savo instinktais dar kitaip juda, o ką pasakyti apie žmogaus judėjimus, kuris savo mintimis ir po erdves juda, žvaigždes skaitydamas, į žemę lenda ir ten išjudina, kas jam reikia, paleidžia mašinas fabrikuose, kurios zvimbia, birbia ir ūžia. Tikroji problema yra, kaip pereiti iš negyvos gamtos į gyvą ir kaip iš vien jausmų gyvenimo pereiti į proto gyvenimą. Į šitą klausimą atsako Markso ir Lenino antras dėsnis. Taigi dialektinis materializmas prileidžia, kad ne visi judėjimai pasaulyje yra lygūs. Kaip jie kilo? Kaip pasidarė, pavyzdžiui, gyvybė? Kas davė tą naują kokybę (Leninas vadina kačestvo, nemaišyti su svoistvo), kas davė tą naują determinaciją (opredelennost) ? Leninas sako, kad yra transformacija, ne mutacija (prevraščenie, ne izmenenie). Au-to-cinesėje įvyko šuolis. Tas šuolis įvyko tam tikru momentu „masių santykių linijos mazge" (vokiškai Knotenlinie der Massenverhaeltnisse arba ispaniškai: linea nodal de relaciones de medida). Tą mazgą judamoji medžiaga turi atrasti ir, kada atranda, tuo metu įvyksta šuolis į aukštesnę ypatybę, pvz. į gyvybę. Nuo ko pareina ta nauja ypatybė, gal kas iš šalies sukūrė, kaip pavyzdžiui sielą Dievas galėjo sukurti tam tikru vystymosi momentu? Ne, pagal marksizmą, ta kokybė pareina nuo kiekybės santykių, t. y. nuo tam tikros medžiagos proporcijos, kaip cheminiai junginiai pareina nuo tam tikro cheminių elementų santykių.

Trečiasis dėsnis: Neigimų neigimas, arba negacijų negacija.

Pirmas dėsnis turėjo išaiškinti, iš kur atsirado pasaulyje judėjimas. Šv. Tomas sako, kad pirmasis šito pasaulio judėjimas pareina nuo pirmojo Judintojo, (Primus Motor), nuo Dievo. Dialektinis materializmas sako, kad amžinoji gamta pati iš savęs turi judėjimą, nes daiktuose yra priešginybių potencialų skirtumas. Antras dėsnis turi išaiškinti, kaip atsiranda gamtoje naujos kokybės, pavyzdžiui gyvybė, sąmonė, galvojimas.

Šitas trečiasis dėsnis nusako, kad nau jos atsiradusios kokybės nepaeina iš kur kitur, iš šalies, bet tampriai yra susijusios su pačia kiekybe (medžiaga) ir kitomis kokybėmis, kurios prieš tai buvo. Tos kokybės turėjo save paneigti autonegacijos keliu, kad užleistų vietą kitai (samootricanie). Paimkim pavyzdi. Yra negyvas chemiškas junginys (pirmas dėsnis). Tas negyvas chemiškas junginys tampa gyva protoplazma, — gavo naują kokybę (antras dėsnis). Bet procesas gali eiti toliau. Šita pirmoji negacija (negyvas daiktas buvo paneigtas gyvo) gali būti paneigta kitos kokybės (pvz. augalo protoplazma gali būti paneigta gyvuliškos protoplazmos, kuri yra aukštesnė, nes gali jausti). Tokiu būdu įvyko kita negacija, arba įvyko negacijos negacija. (Leninas sako negacia snimaietsa). Tuo būdu yra išaiškinami ritmiški judėjimai. Negacijos negacija nėra negatyvus dalykas, bet labai pozityvus ir kūrybiškas. Leninas sako, kad komunizmas nėra paprasta kapitalizmo negacija. Ne. Komunizmas gali panaudoti visus kapitalizmo išradimus, pažangą, industriją. Bet iš kitos pusės komunizmas nekopijuoja kapitalizmo, bet viską pasisavina labai kritiškai. Todėl Leninas griežtai atmetė Bagdonovo (tikroji pavardė A. A. Malinovski) norą įvesti proletarų kultūrą ir taip pat jo norą steigti proletarų universitetus, kurie turėjo būti kitokie, negu mūsų jau įprasti.


Perspausdinama iš Juozo Venckaus S.J. knygos „Komunizmo Pagrindai“, kurią išleido ,,Laiko“ spaustuvė, Buenos Airese, Argentinoje, 1954 metais.

Susiję

Skaitiniai 7191291993711113252
item