Lenkijos politikas: Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas pažeidžia Lietuvos lenkų teises

Vilniuje viešintis Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Cezarys Grabarczykas lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimu įvardijo Tautinių mažumų įstatymo nebuvimą.

Antradienį Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių problemas bei kitus klausimus C.Grabarczykas aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, kitais parlamentarais.

„Aptarėme galimybes, kaip galima pašalinti barjerus, trukdančius iškilmingai ir džiaugsmingai paminėti Lenkijos ir Lietuvos sutarties pasirašymo 20-ąsias metines. Mes sužinojome, kad tęsiami darbai dėl Tautinių mažumų įstatymų priėmimo, taip pat paklausėme dėl situacijos, bausmės skyrimo ponui B.Daškevičiui“, - po susitikimo žurnalistams sakė Lenkijos parlamento vicepirmininkas.

Klausiamas, ar jam susidarė įspūdis, kad Lietuvoje pažeidžiamos lenkų tautinės mažumos teisės, Lenkijos atstovas atsakė, jog „akivaizdu, kad nėra priimtas Tautinių mažumų įstatymas“.

„Jeigu galiotų toks teisės aktas, tikriausiai ir jūsų tokio klausimo nebūtų“, - pridūrė C.Garbarczykas.

Klausiamas, ar esama dar kokių nors dvišalius santykius temdančių problemų, jis atsakė, kad „apie kitokias problemas nėra pranešama“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius tvirtino, jog lenkų tautinę mažumą tenkintų, „jeigu įstatyme, kuris bus priimtas, bus tokios nuostatos, kuriomis bus atsižvelgta į teisėtus tautinių mažumų reikalavimus“. Jis pažymėjo, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimui yra pritarusi valdančiosios koalicijos politinė taryba.

Klausiamas, kas konkrečiai susitikimuose aptarta dėl baudos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui už nenukabintas dvikalbes gatvių lenteles, J.Narkevičius sakė, kad „tas galutinis sprendimas dėl baudos kelia nesupratimą, elegantiškai kalbant“.

Jis tvirtino, jog pasaulinėje praktikoje būtų nesuprantama, jog už tai, kad namų savininkų neprivertė nuimti lentelių, kur šalia valstybinės kalbos yra gatvės pavadinimas nevalstybine kalba, valdininkas būtų baudžiamas tokia bauda.

Klausiamas, ar valdančiosios koalicijos neskubėjimas priimti Tautinių mažumų įstatymą nėra nulemtas Valstybės saugumo departamento informacijos, kurioje buvo nurodyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų kontaktai su Rusija, J.Narkevičius tokias sąsajas neigė.

„Matomai, yra tam tikros jėgos, kurios yra ne iš Lenkų sąjungos ar LLRA, kurioms galbūt naudinga sukiršinti mūsų tautas, arba išprovokuoti tam tikrą konfliktą, mes tai suprantame ir tokioms provokacijoms nepasiduosime“, - sakė Seimo vicepirmininkas, teigdamas, jog LLRA vykdo Lietuvos valstybės politiką.

Praėjusiais metais paskelbtoje VSD informacijoje buvo nurodoma, kad pernai Rusijos prezidento administracijos vienoje valdyboje yra lankęsi LLRA bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai, šiemetinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusija siekia išnaudoti Vilniaus krašto problematiką ir „kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo įtampų dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus.

Pernai gruodžio 23 dieną Vilniaus apygardos teismas sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui skyrė po 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda. Ji kol kas nesumokėta.

Šaltinis: www.alfa.lt