Robertas J. Morganas. Pasaulio karas prieš krikščionybę

Praėjusį pavasarį vakarieniavau su krikščionių darbuotojais, paskyrusiais savo gyvenimą Šiaurės Afrikai. Jie buvo į pensiją išėję mision...


Praėjusį pavasarį vakarieniavau su krikščionių darbuotojais, paskyrusiais savo gyvenimą Šiaurės Afrikai. Jie buvo į pensiją išėję misionieriai. Trumpam pakilau nuo stalo, kad galėčiau atsiliepti į vieno reporterio skambutį. Jis norėjo paklausti mano nuomonės apie krikščionių persekiojimą ir teigė, jog dauguma jo kolegų žiniasklaidoje ir akademiniame pasaulyje sumenkina tiek praeityje, tiek dabar vykstančius krikščionių persekiojimus. Aš išsakiau kelis komentarus, o tada grįžau pas savo pašnekovus, kurie jau buvo įpusėję pasakoti nutikimus, iliustruojančius vykstantį krikščionių persekiojimą tose teritorijose, kur jiems teko dirbti: sudegintos bažnyčios, nužudyti krikščionys, iš darbo atleisti tikintieji, įkalinti Bažnyčios nariai, nužudyti religiniai lyderiai.

Pagalvojau, kad kiekvienas, kuris bando sumenkinti krikščionių persekiojimą, labai klysta.

Baronienė Warsi, Didžiosios Britanijos vyriausybės pareigūnė ir musulmonė, neseniai perspėjo, kad krikščionių bendruomenės tokiose šalyse kaip Pakistanas, kur tikinčiųjų persekiojimas yra intensyvus ir ilgalaikis, baigia „nukraujuoti“. Daugelyje vietų krikščionybė yra atsidūrusi ant išnykimo slenksčio dėl šaltakraujiško ir sistemiško naikinimo.

Savo naujoje knygoje „Globalus karas prieš krikščionis“ patyręs Vatikano žurnalistas, rašantis į svetainę „National Catholic Report“, Johnas L. Allenas Jr. pavadino pasaulinę smurto prieš krikščionis bangą „pačia dramatiškiausia religijos istorija XXI amžiaus pradžioje“. „Krikščionys neginčytinai yra labiausiai persekiojama religinė bendruomenė visoje planetoje ir per dažai nauji kankiniai kenčia tyloje“, – rašė jis savo knygoje.

Tai yra milžiniško dydžio žmogaus teisių pažeidimas, teigė J. L. Allenas Jr., ir „geriausiai pasaulyje saugoma paslaptis“. Nors ir tiesa, kad daugėja išpuolių prieš kitų religijų išpažinėjus, 80 proc. visų religinės diskriminacijos atvejų pasaulyje yra įvykdomi prieš krikščionis.

Žiauriausia padėtis yra šiaurinėje Nigerijoje. Remiantis situaciją stebinčia organizacija „Open Doors“, praėjusiais metais šiaurinėje šalies dalyje buvo nužudyta daugiau krikščionių nei visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus. Krikščionės moterys, įrėmus joms peilį į gerklę, yra verčiamos atsiversti į islamą, o Nigerijos teroristų grupuotė „Boko Haram“ siekia apskritai išnaikinti krikščionybę.

Irane, kur krikščionių bendruomenė auga nepaisant persekiojimų, pastorius Behnamas Iranis jau 900 dienų praleido įkalintas dėl savo tikėjimo. Kitas pastorius Saeedas Abedinis dėl tikėjimo yra kalinamas žymiajame Evino kalėjime, kur jam nesuteikiama būtiniausia medicininė pagalba, kad būtų išgydyti sužeidimai, patirti nuo kalėjimo prižiūrėtojų rankų. Spalio 30 dieną krikščionis Irane buvo nuplakdintas už tai, kad priėmė Komuniją. Žinios iš Irako skelbia apie daugiau nei vieną milijoną šalį palikti priverstų krikščionių. Nuo 1,5 mln. krikščionių skaičius Irake sumažėjo iki maždaug 200 tūkst.

Moteris, kurios vardas Wehazit Berhane Debesai, yra 25 žinomas žmogus, kuris dėl Kristaus mirė pasibaisėtinos būklės Eritrėjos kalėjimuose, kur keli tūkstančiai žmonių kali vien dėl savo tikėjimo. Tačiau teigti, kad jie „sėdi už grotų“ būtų klaidinga. Me‘eter kalėjime, esančiame Eritrėjos dykumoje, kaliniai, kurių dauguma – krikščionys, yra laikomi dideliuose metaliniuose konteineriuose, kurie dieną nuo karščio virsta orkaitėmis, o naktį dėl šalčio tampa šaldytuvais. Ten dehidrataciją kenčiantys kaliniai yra priversti gerti savo pačių prakaitą arba šlapimą, kad išgyventų.

J. L. Allenas Jr. visiškai logiškai klausia, kodėl viešojoje erdvėje taip piktinamasi dėl Abu Graibo ar Gvantanamo kalėjimų, kai tuo tarpu siaubingas Me‘eter kalėjime kalinčių krikščionių likimas žiniasklaidoje niekada neminimas. Iš tiesų kiekvienoje musulmonų dominuojamoje valstybėje, net ir nuosaikioje Turkijoje, krikščionys kenčia priespaudą. Arabų pavasaris tapo Krikščionių žiema tokiose vietose kaip Egiptas, kur Koptų bažnyčia išgyvena skaudžius ir pavojingus laikus.

Ne ką geriau sekasi ir komunistinėse šalyse gyvenantiems krikščionims. Šiaurės Korėja lieka pačia žiauriausia šalimi visoje planetoje kalbant apie savo žmonių, ypač krikščionių, persekiojimą. Remiantis liudijimais, prieš kurį laiką stadione stebint 10 tūkst. žiūrovų automatais buvo sušaudyti 80 žmonių. Kai kurie tokia bausme nubausti dėl to, kad turėjo Bibliją. Skelbiama, jog Šiaurės Korėjoje krikščionys yra žudomi ir sutraiškant juos kelininkų volais. Šimtai tūkstančių tikinčiųjų, gyvenančių į šiaurę nuo 38 paralelės, paprasčiausiai dingo. Šiuo metu, kai skaitote tekstą, daugiau nei 50 tūkst. krikščionių kenčia Šiaurės Korėjos koncentracijos stovyklose.

Žvelgiant kitur, krikščionys Indijoje stengiasi priešintis diskriminaciniams įstatymams, kuriuos stumia induistų ekstremistai. Indijos Orisos valstijoje prieš kurį laiką buvo mirtinai užkapoti 500 krikščionių. Tūkstančiai buvo sužeisti ar tapo benamiais. Buvo sugriauta 350 bažnyčių. Praėjusį mėnesį šiaurinėje Indijoje buvo atgautas berniuko, kurio vardas Anmoi, kūnas. Jis buvo kankintas ir nužudytas dėl to, kad lankė sekmadieninę mokyklą. Jo veidas buvo apdegintas, kojų pirštai sulaužyti, skrandis nudegintas karštomis anglimis. Galiausiai berniukas buvo paskandintas. Jam tebuvo septyneri.

Mianmaro vyriausybė prieš krikščionių gyvenamus regionus surengė sraigtasparnių antskrydžius, kariams krikščionį leista nušauti vos tik pamačius. Krikščionys Centrinėje Afrikos Respublikoje taip pat dažnai tampa sistemiškai prieš juos nukreipto smurto aukomis.

Remiantis „Open Doors“, pačios pavojingiausios valstybės krikščionims yra (išrikiuota pagal pavojingumą): Šiaurės Korėja, Afganistanas, Saudo Arabija, Somalis, Iranas, Maldyvai, Uzbekistanas, Jemenas, Irakas, Pakistanas, Eritrėja, Laosas, Nigerija, Mauritanija, Egiptas, Sudanas, Butanas, Turkmėnija, Vietnamas, Čečėnija ir Kinija. Sunku tiksliai pasakyti, kiek krikščionių kasmet miršta kankinio mirtimi. „Open Doors“ 2012 metais suskaičiavo 1,2 tūkst. nužudytų krikščionių, tačiau tikras skaičius yra gerokai didesnis. „Globalios krikščionybės studijų centras“ skelbia, kad nuo 2000 iki 2010 metų kankinio mirtimi mirė milijonas krikščionių. Jei didžioji dalis žiniasklaidos vis dar neperprato šios istorijos svarbos, Biblija ją prognozavo prieš šimtus metų. Juk krikščionybės įkūrėjas buvo nukankintas iki mirties, o 12 pirmųjų jo pasekėjų buvo persekiojami ir dauguma buvo nužudyti. Nors Jėzus skelbė Gerąją taikos naujieną, jo kritikai prikalė jį prie kryžiaus, tačiau nesugebėjo išlaikyti jo kape. Jie nekentė jo, tačiau negalėjo jo sulaikyti. Jie norėjo apriboti jo įtaką, tačiau ją tik sustiprino.

Pagal Huffingtonpost parengė Donatas Puslys

Šaltinis: www.bernardinai.lt


Susiję

Straipsniai 6985882752554668244
item