Kęstutis Girnius. Konstitucinio Teismo mini stebuklas

Įvyko mini stebuklas. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) pagaliau priėmė racionalų, pagrįstą nutarimą. Jis nurodė, kad sprendimas nekompensuoti nuo 2010 metų sumažintų tėvystės pašalpų neprieštarauja Konstitucijai, nes tėvystės pašalpa yra terminuota finansinė parama, priklausanti nuo valstybės ir visuomenės išgalių. Bet už nutarimą KT sulaukė ne pagyrimų, bet priekaištų, nes naujausias nutarimas parodo, kiek nepagrįstas ir savanaudiškas buvo šios vasaros KT sprendimas susigrąžinti savo sumažintą atlyginimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius pasakė, kad KT sprendimas dėl nekompensuotų tėvystės pašalpų yra socialiai neteisingas ir kad sprendimas kompensuoti teisėjų atlyginimus, bet ne tėvystės išmokas neturi ekonominės logikos. Jis nurodė, kad, blogėjant ūkio padėčiai, vyriausybės priima sprendimus, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes. Iš tiesų, jei nėra pinigų išlaidoms padengti, reikia jas karpyti, ir vykdomoji valdžia turi nutarti, ką ir kaip karpyti.

Apskritai KT turėtų kuo mažiau kištis į ūkio reikalus. Konstitucijos 94 straipsnis nedviprasmiškai nurodo, kad Vyriausybė „tvarko krašto reikalus... Rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą”. Kubiliaus Vyriausybės ‘naktinės reformos’ sulaukė nemažai kritikos. Bet nutarimas laikinai mažinti algas, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimą, prisiimti darbo užmokesčio mažėjimo naštą, nesulaukė priekaištų, nes jis akivaizdžiai atitiko socialinį teisingumą.

Visose šalyse stengiamasi užtikrinti pensijų ir atlyginimų pastovumą, bet tai ne visada įmanoma. Tai jokia valstybinė paslaptis. Pranešdama žmonėms, kokios pensijos turėtų sulaukti, jas prižiūrinti JAV tarnyba nuolat pažymi, kad pensijos dydį reguliuojantys įstatymai praeityje buvo keičiami ir gali būti keičiami ateityje. Įvairios kitos išmokos ir pašalpos net dažniau kaitaliojamos. Kai gyvenome Vokietijoje, buvo daug diskusijų apie vaikų pinigus, vadinamąjį Kindergeld – koks turėtų būti jų dydis, kiek mokėti už pirmą, kiek už antrą ir trečią vaiką, ar vaikų pinigus mokėti pasiturinčioms šeimoms ir t. t. Nebuvo vien diskutuojama, buvo padaryta ir pokyčių.

Šią vasarą KT priėmė nutarimą, kad galima mažinti bazinį atlyginimą, bet taip pat nurodė, kad valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių algų bei priedų už kvalifikacines klases mažinimas prieštarauja Konstitucijai. Kokiu pagrindu Vyriausybei suteikiama teisė mažinti bazinį atlyginimą ir tėvystės pašalpas, bet ne koeficientus ar priedus už kvalifikaciją? KT nutarimas iš esmės grindžiamas 2010 m. sprendime išdėstytu principu, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai” būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.”

2010 m. nutarime KT skyrė ypatingą reikšmę vadinamajam ‘proporcingumui’, bet nesiteikė aiškinti, kas konkrečiai yra tas ‘proporcingumas’, kodėl jis nustelbia socialinio teisingumo ir kitus teisinės valstybės principus. Tarkime, kad visiems tarnautojams algos sumažinamos 10 proc. Tuo atveju žmogus, anksčiau gavęs 1 500 Lt į rankas, gautų tik 1 350 Lt ir būtų verčiamas atsisakyti būtiniausių prekių ir paslaugų. Nukentėtų jo ir jo šeimos gyvenimo lygis. Bet KT teisėjas, netekęs dešimtadalio atlyginimo, toliau gyventų patogiai, galėtų lengvai tenkinti visus savo poreikius, nors gal ne užgaidas. Kai visų atlyginimai yra mažinami tuo pačiu procentu, mažiau uždirbantieji proporcingai nukenčia daugiau negu gerai uždirbantieji, kurie vis tiek į rankas gauna gerokai daugiau. Nesuprantama, kaip KT nekreipė dėmesio į šį neginčijamą faktą, nutardamas, kurie veiksmai yra proporcingi ir kurie ne?

Savo nutarimu ir proporcingumo supratimu KT pavertė savo algos gynimą konstitucine doktrina. Šis aukščiausio lygio savanaudiškumo įteisinimas neliko be pasekmių. Valstybės kontrolierė G. Švedienė ir visi trys jos pavaduotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudami jiems priteisti per finansų krizę sumažintus atlyginimus. Jie tik seka KT pavyzdžiu, savo veiksmais išreiškia pritarimą KT nutarimui ir jo skelbiamam principui "neskriauskime savęs".

Aiškinimas, kad atlyginimo dydžiai negali būtų priartinti, sudavė smarkų smūgį žmonėms, kurių likimas ir taip neglosto. Penktadienį ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodė, kad spartus darbo užmokesčio augimas palietė ne visus – viešajame sektoriuje, kur atlyginimas mažiausias, darbuotojų pajamos auga lėčiausiai. Šiemet trečiąjį ketvirtį atlyginimai didėjo daugiausiai per pastaruosius penkerius metus, bet ne visi galėjo džiaugtis tuo, kad realusis darbo užmokestis išaugo 5,4 proc. Mačiulis nurodė, kad darbo užmokestis lėčiausiai augo tuose viešuosiuose sektoriuose, kuriuose atlyginimas yra mažiausias ir neviršija 1,5 tūkst. Lt. Sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu užsiimančių darbuotojų atlyginimai padidėjo tik 1,9 proc. per metus.

Premjeras Butkevičius nėra pirmasis atsakingas politikas, apgailestavęs, kad KT savo nutarimais nepaiso socialinio teisingumo ir solidarumo. Anksčiau panašiai pasisakė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs premjeras Kubilius. Vargu ar viešai reiškiamas nusivylimas KT darbu paveiks KT teisėjus, paskatins juos rimčiau pagalvoti apie savo nutarimų pasekmes ir kokius precedentus jie sukuria, lengvabūdiškai pasikliaudami neišaiškintais, neapibrėžtais ir iš esmės dviprasmiškais principais kaip proporcingumas. KT daro žalą valstybei ir žmonių pasitikėjimui ja. Tad politikai turi pareigą nuodugniai vertinti visus kandidatus į KT, išaiškinti jų požiūrį į kontroversinius KT nutarimus, atmesti netinkamų pretendentų kandidatūras. Ir turi pradėti galvoti apie KT pertvarkymą.

Šaltinis: www.alfa.lt