Jėkabs Ziedars. Europa, kurios ateitis – po marksizmo vėliava (II)

Australijoje gyvenantis latvis Jėkabas Ziedaras parašė atvirą laišką Latvijos Respublikos Seimui, kuriame išdėstė savo mintis dėl lyčių lygybės, gimstamumo mažėjimo ir ES ateities. J. Ziedaras remiasi Patriko J. Buchanano knyga „Vakarų mirtis”. Rašydamas laišką, Jėkabas norėjo plačiau aptarti problemos ištakas ir vystymąsi, kad žmonės turėtų galimybę ją apmąstyti atsižvelgdami į faktus. Išvydę, nuo ko viskas prasidėjo ir kur yra vedama krikščioniškoji Europa, galėtume tapti sąmoningesni, suvoktume problemos esmę ir diskusijos ribas.

Europos Sąjungos Taryba pripažįsta, kad lyčių lygybė yra fundamentinė ES vertybė ir kad lyčių lygybės politikos įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus jos ekonominiam augimui, gerovei ir konkurencingumui. Vienas autorius teigia: „Europos Sąjunga deklaravo, kad lyčių lygybė yra svarbiausias jos prioritetas nuo Bendrijos sukūrimo momento, tai yra viena pamatinių teisių ir svarbiausioji iš visų ES vertybių. Iškeldama lyčių lygybę į vertybių viršukalnę, Europos Sąjunga ją pripažįsta ir priima kaip savo ideologiją, ji tapo ES identifikavimo ženklu ir ES ideologijos kertiniu akmeniu.“ Iš ankstesnio paragrafo suprantame, kad už lyčių lygybės įgyvendinimą Latvijoje atsakingos institucijos yra FMVKKSM vykdančiosios organizacijos Latvijoje. Jei Europos Sąjunga deklaruoja, kad lyčių lygybė yra „gyvybiškai svarbi“, „fundamentinė vertybė“, „svarbiausias prioritetas“, „yra viena pamatinių teisių“, „svarbiausia iš visų ES vertybių“, tuomet neginčytinas faktas, kad Europos Sąjunga veikia FMVKKSM labui, kad demokratinėse ES valstybėse būtų įvestas PVP teroro režimas.

Keista! Europos Sąjungos sutartis pasirašyta 1992 metų vasario 7 dieną Mastrichte. Sutartyje yra punktas, kad Sąjunga gerbia savo narių valstybių nacionalinį identitetą, jų santvarka remiasi demokratiniais principais, bet ten nėra nė žodžio apie lyčių lygybę, lyčių vienodumą (angl. gender equality) ar ką nors panašaus. Tą patį perskaitysim ir visose kitose vėlesnėse sutartyse, įskaitant 2003 metais balandžio 16 dieną Atėnuose pasirašytą sutartį dėl Latvijos prisijungimo prie ES. Taigi Latvija, kaip valstybė, nėra pasirašiusi tokios sutarties, kurioje „lyčių lygybė yra fundamentinė Europos Sąjungos vertybė“, o tai reiškia, kad ir nė viena kita ES valstybė nėra pasirašiusi tokios sutarties, kurioje „lyčių lygybė yra fundamentinė Europos Sąjungos vertybė“... Tai logiška išvada, nes valstybės pasirašė Europos valstybių susijungimo sutartį, bet jos nepasirašė jokios ideologinės sutarties (paryškinta – ekspertai.eu). Aida Niedra romane „Rygos laimė ir nelaimės“ vartoja terminą genialusis diletantas apibūdindama Adolfo Hitlerio ideologiją. Genialiaisiais diletantais galėtume pavadinti ir FMVKKSM pseudomokslininkus, dirbusius Markuzės ir vėlesniais metais. Jie genialiai įsiviešpatavo žmonių masėse, sėkmingai ilgus metus vedžiojo už nosies ir tęsia šį darbą iki šiol. Atrodo, kad genialiųjų diletantų agentai surado parazitišką kelią į ES ir taip prisidaugino, kad tapo epidemija, kuri fatališkai pavojinga Sąjungai priklausančių valstybių ir jų tautų egzistencijai.

Pasirodo, kad, be ES ir ES Tarybos, Europos valstybių suverenumą puola ir Šiaurės Ministrų Taryba per 1995 metais Osle įkurtą Šiaurės valstybių lyčių studijų institutą. Apie jį ir jo uždarymą rašo Ieva Bėrzinia ir Raimondas Bukbarda straipsnyje „Užnuodytų obuolių maišas, arba kaip Norvegijoje buvo atskleistas lyčių lygybės pseudomoksliškumas“. Padedamas Šiaurės Ministrų Tarybos, šis institutas išplėtojo savo veiklą ne tik Šiaurės, bet ypač Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Straipsnyje rašoma, kad „lyčių lygybės teorijos pamatu laikoma prielaida, kad žmogaus lytinį identitetą nusako ne biologinė lytis (angl. sex), bet priklausymo pojūtis vienai ar kitai arba abiem lytims, kurios nepriklauso nuo individo biologinės lyties“, ir kad šį požiūrį palaiko ir Latvijos gerovės ministerija. Paragrafe apie lyčių lygybės definiciją priėjome prie išvados, kad Gerovės ministerija veikia FMVKKSM labui, jog sugriautų egzistuojančią santvarką Latvijoje. Kitame paragrafe pastebėjome, kad EST ir ES deklaruoja, jog veikimas FMVKKSM labui yra jų prioritetas. Šiame paragrafe galime prieiti prie išvados, kad Šiaurės Ministrų Taryba taip pat neketina atsilikti nuo demokratinių valstybių griovėjų ir marksistų totalitarizmo palaikytojų. Svarbus yra kultūrinio marksisto Adorno sumąstymas, kad kelias į kultūrinę hegemoniją eina per psichologinę įtaką, bet ne per filosofinę argumentaciją. Vaikams mokyklose galima įteigti savo tėvų moralines ir socialines pažiūras vertinti kaip rasizmą, seksizmą, homofobiją, o vėliau vaikams galima daryti įtaką priimti naują moralumą. Iš to išplaukia idėja, kad vaiką kaip galima greičiau reikia atskirti nuo motinos ir atiduoti į vaikų darželį, kur jo jau lauks puikiai parengti vaikų psichologijai įtaką darantys darbuotojai. Pagal Adorną, lyčių lygybė neturi nieko bendra su filosofijos mokslu – tai tik vienas iš marksistų ginklų valdžiai Vakarų valstybėse perimti, įskaitant, žinoma, ir Latviją. Nereikia argumentų lyčių lygybės institucijoms – jų veiklą turėtų tirti valstybės saugumo tarnybos.

Bėrzinios ir Bukbardo straipsnio antraštės svarbiausioji dalis yra „... kaip Norvegijoje atskleistas lyčių lygybės pseudomoksliškumas“. Tekste rašoma, kad 2011 m. gruodžio 31 d. buvo uždarytas Šiaurės valstybių lyčių studijų institutas. Šiaurės Ministrų Taryba buvo priversta jį uždaryti, kai Norvegijos nacionalinė televizija pademonstravo septynių dokumentinių filmų ciklą „Smegenų plovimas“, kuris atskleidė instituto pseudomokslinę veiklą. Šie filmai atskleidžia tiesą ne tik apie lyčių lygybę, bet ir apie homoseksualizmą, etninę ir rasinę diskriminaciją bei kitus ideologinius „arkliukus“. Ciklo demonstravimas sukėlė didžiulį Norvegijos visuomenės pasipiktinimą, kai buvo atskleista tiesa, kad už jų – mokesčių mokėtojų – pinigus dosniai finansuojamas ne mokslas, bet ideologija. Valstybė nutraukė lyčių studijų ir projektų finansavimą. Viename interviu filmo autorius sakė: „Patys politikai bijo kalbėti apie šias problemas, nes bijo būti priskirti prie kraštutinių dešiniųjų ar rasistų. Blogai, kad bijome kalbėti apie tikrąsias problemas“. 

Šie autoriaus teiginiai aiškiai atspindi ir Latvijos padėtį, kai politikai ir ministrai vergiškai skleidžia Latvijos valstybingumui kenkiančios ideologijos teiginius, bet bijo ginti tą Latviją, už kurią laisvės kovose kovojo mūsų seneliai, už kurią mūsų tėvai kariavo Antrajame pasauliniame kare ir stovėjo barikadose Atgimimo metais. Naujosios kartos patriotai turėtų organizuoti norvegų filmo „Smegenų plovimas“ transliavimą Rygoje visą laiką, kol Ryga bus Europos kultūros sostinė ir kol Latvija bus pirmininkaujanti ES valstybė. Turi ne laukti, kol kiti ką nors padarys, bet privalo daryti patys!

Šaltinis: www.ekspertai.eu