Romualdas Ozolas. Pažadėsit, kas Lietuvai nepriimtina, – negrįžkite, nes būsite svetimi

Signataro Romualdo Ozolo kalba mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ Nepriklausomybės aikštėje

Kodėl mes vis dėlto čia? Kažkada 1988 metais iš Gedimino aikštės išleisdami Maskvon dabar jau žuvusios partijos delegatus sakėm: važiuokit, jeigu labai jau norit, bet atsiminkit – jeigu balsuosit taip, kaip Lietuvai nepriimtina, geriau negrįžkit, nes būsite čia svetimi.

Dabar į pietų slavų kraštą važiuoja mūsų valdžios – jau atkurtos valstybės atstovai. Ir mes vėl turime rinktis ir juos protinti: nepažadėkite, kas Lietuvai nepriimtina, ir negrįžkite čia, nes būsite svetimi.

Tai kas gi atsitiko, kad mes vis dėlto turime juos protinti? Varšuvos vanago R.Sikorskio šūkis „Jokių santykių su Lietuva pagerinimo, kol nebus įvykdyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimai“ - neatmestas, neatšauktas kol kas.

Kokie tie reikalavimai? Tai vietovardžių nevalstybine kalba ir raidynu rašymas, netgi tūkstantmečių pavadinimų pervardinimas, nevalstybine rašysena asmenvardžių įrašų pasuose reikalavimas, pretenzijos švietimo sistemos normatyvams, nekalbant apie begales smulkių ir iš piršto laužtų prasimanymų ir reikalavimų. Apie nusiskundimus visuose pasaulio kampuose aš jau net nekalbu.

Aiškina: ką jums reiškia viena raidelė? Arba – kokia bėda parašyti dviem kalbomis užrašus gatvėse? Nieko, girdi, neatsitiks. Atsitiks! Ir labai daug kas atsitiks!

Sudėjus viską į vieną vietą, ko jie nedarė ir nedaro niekada, teritoriją su gretimos valstybės valstybinės kalbos užrašais, pasus su tos pačios valstybės kalbos įrašais, lenkų kortele įgyta sušvelnintą kitos valstybės pilietybę, modifikuotą švietimo variantą, ką šitokia visuma turim? Beveik užbaigtą autonomiją. Lygiai tą patį, ko buvo siekiama 1988-1990 metais. Kitu pavidalu, bet iš esmės to paties siekiama.

Ačiū Dievui, kad Sikorskio reikalavimai dar nėra tapę visos Lenkijos valstybine politika. Nors, prezidento Komorovskio žodžiais, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos laimėjimai yra ir Lenkijos laimėjimai. Iki valstybinės pozicijos labai ir labai netoli.

Tai štai tiek būtiniausios informacijos, kurią aš privalėjau pasakyti, - kodėl susibūrė organizacinis komitetas, pavedęs man vesti šitą mūsų susirinkimą ir nutaręs, kad reikia kviesti žmones pasakyti valdžiai: nedarykite to, kas jums nepridera, ko nesate įgalioti daryti! Nedarykite, nes sugrįšite svetimi!