Lenkijos švietimo viceministras Punske pagalbos lietuviškoms mokyklos nežadėjo

Balandžio 29 dieną Punsko valsčiuje viešėjo tautinių mažumų mokyklas kuruojantis Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis (Maciej Jakubowski). Jis aplankė kelias lietuviškas mokyklas, susitiko su savivaldybės, lietuvių organizacijų ir įstaigų vadovais.

Lietuvių švietimo problemas pristatė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Pasak jo, šiemet valsčiaus mokykloms trūksta daugiau nei dviejų milijonų zlotų. Mokinio krepšelį skiria Lenkija, bet jo per mažai, tad savivaldybei dalį lėšų tenka pridėti iš savo biudžeto.

Navinykų, Vidugirių ir Pristavonių mokykloms trūksta 700 tūkstančių zlotų. Punsko valsčiaus viršaičio nuomone, mokinio krepšelis yra netinkamas, o priedas didelėms mokykloms (pvz., Punsko mokyklai), kur mokosi ir lenkai, ir lietuviai, skiriamas per mažas.

Apie lietuvių švietimo problemas pasisakė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra. „Lenkijos lietuvių švietimo padėtis metų metais blogėja, – tikino jis. – Mokyklų finansavimas yra per mažas ir pasiekė kritinę ribą, o Punsko savivaldybė nepajėgi tiek daug pridėti iš savo biudžeto. Dar blogesnė padėtis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos, kurios Seinų savivaldybė visiškai nefinansuoja.“

Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis, pristatydamas ministerijos poziciją dėl mokyklų finansavimo, atkakliai laikėsi savo, esą priedas, skirtas tautinių mažumų švietimui, suteikia galimybę išsaugoti mažas mokyklas, o naujai įvestas kokybės svertas palankus lietuvių tautinei mažumai. Pasak ministro, Lenkijoje yra tokia švietimo sistema, kad savivaldybės pačios sprendžia, kiek ir kokių mokyklų reikia. „Šiais metais nėra galimybės padidinti mokinio krepšelio, – sakė švietimo viceministras. – Dėl naujo kokybės sverto galima diskutuoti, bet jis būtų įvestas ne anksčiau kaip 2014 m.“

„Kodėl yra blogai, jei yra taip gerai?“ – retoriškai klausė Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose tarybos pirmininkas Petras Maksimavičius. Jis pabrėžė, kad procentai, kokybės svertai ir kt. negarantuoja mokyklų lietuvių mokomąja kalba išlaikymo. Turi būti gera Švietimo ministerijos valia, reikalingas politinis sprendimas. „Netiesa, kad viską sprendžia savivaldybė, – argumentavo P.Maksimavičius. – Yra Tautinių mažumų įstatymas, įvairios Europos Sąjungos konvencijos ir kt. Prašau jūsų, ministre, žiūrėti į tautinių mažumų mokyklas atsakingai, kreipiant dėmesį ne tik į procentus ar techninius rodiklius, bet visų pirma į tai, ar valstybė nori jas išlaikyti.“

Duodamas interviu Lietuvos televizijai ir punskas.lt portalui Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis kalbėjo:

Mūsų paskaičiavimu, papildomų lėšų kiekis yra pakankamas. Kaip jau minėjau, nuo praėjusių metų jos buvo padidintos keliasdešimčia procentų. Šiandien buvo argumentuojama, jog dėl mokymo lietuvių kalba specifikos poreikiai šiuose valsčiuose yra didesni. Žiūrėsime, jeigu jie pagrįsti, tuomet ir svarstysime.

LRT: – O savivaldybės argumentai racionalūs ar ne?

Visų pirma buvo priekaištaujama, kad tų pinigų yra per mažai, nors finansavimas – palyginti su praėjusiais metais – buvo padidintas keliasdešimčia procentų.

Todėl reikia žiūrėti į skaičius, konkrečius skaičius, jie nemeluoja. Tų pinigų yra daug daugiau negu pernai. Iš tikrųjų Lenkijos valstybės žingsnis buvo labai geras tautinių mažumų atžvilgiu. Ar tų lėšų pakanka, galima diskutuoti. Yra krizė ir visos Lenkijos savivaldybės patiria didelių sunkumų dėl švietimo išlaikymo – Punsko ir Seinų valsčiai nėra išimtis.

Punskas.lt: – Ar Lenkijos valstybei ir vyriausybei rūpi, kad lietuviškos mokyklos nebūtų uždaromos?

Aišku, taip. Mūsų praėjusių metų žingsnis – lėšų padidinimas keliasdešimčia procentų rodo, kad norime išlaikyti lietuvių kalbos mokymą, mokymą visu krūviu.

Punskas.lt: – Ar bus politinių sprendimų neuždaryti mokyklų?

Finansinė sistema nenumato remti atskirų mokyklų. Tai savivaldybės sprendimas, kaip ji tuos pinigus paskirstys. Savivaldybė turi nuspręsti, ar skirti juos mažų mokyklų išlaikymui, ar racionalizuoti mokyklų tinklą ir turėti, pvz., vieną didesnę mokyklą, o kitas lėšas panaudoti kad ir kultūrinių renginių organizavimui.

***

Taigi kodėl yra blogai, jei yra taip gerai? Gal lietuviškose mokyklose mūsų neišmokė skaičiuoti? O gal neskiriama, kas yra lietuvių kalbos mokymas, o kas mokymas lietuvių kalba?

Sigitas Birgelis

Šaltinis: www.punskas.pl