Į mitingą už lietuvių kalbos ir valstybės išlikimą kviečia žymūs Lietuvos žmonės

Viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ šiandien išplatino keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų. Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai.

Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, pasirengusi nuolankiai tenkinti net antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus.

„Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, - rašoma viešame kvietime. 

Viešą kvietimą Lietuvos piliečiams pasirašė: Zigmas Zinkevičius, Romualdas Granauskas, Jonas Mikelinskas, Jonas Algirdas Antanaitis, Donatas Katkus, Julius Šalkauskas, Regimantas Tamošaitis, Bronius Leonavičius, Arvydas Šaltenis, Renata Šerelytė – Mendeikienė,  Vytautas Bubnys, Bronislovas Genzelis, Arvydas Janulaitis, Dalia Michelevičiūtė, Leonas Merkevičius, Romas Gudaitis, Romualdas Ozolas, Petras Plumpa, Vytautas Rubavičius, Alfonsas Svarinskas, Vytautas Radžvilas, Vanda Juknaitė, Kęstutis Dubnikas, Antanas Buračas, Daiva Tamošaitytė, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Živilė Makauskienė, Alvydas Medalinskas, Vytautas Paulaitis, Bronislovas Kuzmickas, Jonas Užurka, Gintautas Vaitoška, Danutė Jokubėnienė, Erika Drungytė, Kazimieras Garšva, Vidmantas Povilionis, Valentinas Antanavičius, Jonas Vilimas, Vaiva Žukienė, Audronė Girdzijauskaitė, Romas Pakalnis, Romualdas Grigas, Saulius Vengris, Irena Vasinauskaitė, Adomas Butrimas, Alvydas Butkus, Raimondas Kašauskas, Petras Repšys, Marytė Kontrimaitė, Violeta Tauragienė, Arvydas Každailis, ir kt.

Kaip teigia vienas iš viešą kvietimą pasirašiusiųjų, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, nuolaidžiaujančiai valdžiai įgyvendinus visus LLRA reikalavimus, Rytų Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir kitoms tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai bus faktiškai paversti diskriminuojama ir engiama mažuma.

„Šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymą, LLRA neteisėtai tapo parlamentine partija. Tapusi valdančios partijų koalicijos dalyve, savo naują politinį statusą ji išnaudoja ne konstruktyviam darbui Lietuvos Respublikos ir visų jos piliečių labui. Keliami vis nauji nepagrįsti, provokaciniai, tautinę ir politinę įtampą kurstantys reikalavimai šalies valdžiai. Tokiems užmojams turi priešintis kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam svarbu ne tik, kad būtų išsaugotas valstybinis lietuvių kalbos statusas, bet ir Lietuvos valstybės suverenumas bei teritorinis vientisumas“, - sako R. Ozolas.

Kvietime į mitingą teigiama, kad patenkinus LLRA reikalavimą oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, Lietuva taptų šalimi, kurios piliečiai juridiškai nebepriklausytų vien Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos erdvei, bet būtų įtvirtinta ir pradėtų veikti kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija. Tai reikštų, kad būtų faktiškai paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas.

Be to, leidus vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašybą ne lietuvių kalba, būtų įgyvendintas senas autonomininkų siekis kalbiškai taip nužymėti geografines ir politines Rytų Lietuvos ribas, toliau įtvirtinant jų skleidžiamą melagingą istorijos versiją, jog šis regionas nėra Lietuvos  senųjų etninių žemių dalis, o jame nuo amžių gyvenantys  lietuviai tėra laikinai Lietuvos Respublikai priklausančioje teritorijoje.

Nusileidus LLRA reikalavimui neribotam laikui atidėti vienodą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą visų šalies mokyklų abiturientams, būtų patvirtinta, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje valstybinis lietuvių kalbos statusas tebėra tik teisinė fikcija. Valstybinę kalbą gerai mokantys šalies moksleiviai toliau būtų diskriminuojami ir, kaip  sovietmečiu, faktiškai būtų traktuojami kaip antrarūšiai savo valstybės piliečiai, nes šios kalbos sąmoningai arba neatsakingai nemokomi jų bendraamžiai atsidurtų privilegijuotoje padėtyje stodami į aukštesnės pakopos lavinimo įstaigas.

Visą kreipimosi tekstą galite rasti čia.