Linas Medelis. Kas bus, kai Izraelio nebebus

Propatria.lt nuotrauka

"Kas pasėta prievarta ir netiesa, pūva, vargsta ir dingsta be pėdsakų" (Talmudas).

Spalio 21 dieną, sekmadienį prasidėjo bendri ir stambiausi istorijoje Izraelio ir JAV kariškių manevrai, kuriuose mokomasigintis nuo įvairaus nuotolio raketų. Pavasarį buvo planuota, kad manevruose „Rūstusis iššūkis 2012“ (Austere Challenge 2012) dalyvaus 5000 JAV karių, tačiau, baiminantis „negatyvios arabų reakcijos“, planuotas jų skaičius sumažintas iki pusantro tūkstančio, o manevrų dieną Izraelio naujienų šaltiniaipranešė, jog dalyvaus 3,5 tūkstančio Amerikos kariškių. Amerikiečiams manevrai kainuos 30, Izraeliui 7,85 mln. dolerių.

Manevrai sutampa su visuotinių mokymų„Posūkio taškas 6“ diena. Mokymai skirti pasirengti stipriam žemės drebėjimui. Juose dalyvaus organizacijos nuo ministerijų iki vaikų darželių, apie 3 milijonams žmonių pranešimai išsiųsti SMS žinutėmis. Pagal scenarijų įvyks trys požeminiai smūgiai, kurių stipriausias sieks 7,1 balo (numatytas ir cunamis), 7000 žmonių žus, 37 tūkstančiai bus lengvai sužeisti, apie 9 tūkstančiai sužeisti sunkiai ir vidutiniškai, 9500 atsidurs po griuvėsiais, 170 000 izraeliečių neteks pastogės.

Izraelio informaciniai šaltiniai teigia, kad nei vienas, nei kitas „renginys“ su arabų pasauliu neturi nieko bendro, tačiau JAV dalyvavimą manevruose galima apibrėžti kaip pranešimą tam pasauliui: „Mes su tavimi, Izraeli“, o štai tokio masto „žemės drebėjimą“ galima lyginti tik su karu. Su kuo žada kariauti Izraelis, nesunku atspėti - šalies vyriausybė vis praneša arba svarsto: karas bus ryt, poryt, nes Iranas netrukus turės atominį ginklą. Tel Avivas cituoja Prancūzijos URM ministrą, kuris nenurodydamas šaltinių, tvirtina, esą Iranas bombą turės jau 2013 metų pavasarį ar pirmame pusmetyje. Reikia skubėti, ir apie tai kalbama atvirai. Interneto portalo rusų kalba (Izraelyje) karo apžvalgininkas Vladimiras Jankelėvičius rašo: „Iraną pakeliui prie atominio ginklo reikia sustabdyti, ir tuo klausimu ypatingų nesutarimų nėra. Nesutariama tik dėl to, kada tai padaryti, rytoj, ar dar leisti sankcijoms padirbėti su Iranu, o Iranui su bomba“... Jis klausia ir atsako: „Kaip 6 mln. žydų-izraeliečių atsispirti tokiai arabų priešiškai masei? Raminamasis efektas pasiekiamas absoliučia CAHAL-o (Izraelio armija – aut.) persvara, ir, beje, tokia, kad kaimynams net nekiltų pagundos šią persvarą patikrinti“.

Sekant Jankelėvičius logika – jis visiškai teisus. Sekant Izraelio valstybės logika – taip pat. Tai liudija, švelniai tariant, skepticizmą keliantis ir nesikeičiantis šalies politikos kursas kaimynų atžvilgiu – jokių nuolaidų, Izraelis aukščiau visko. Štai pastarosiomis dienomis pranešta, kad Izraelio vyriausybė neketina riboti statybų ginčijamuose Jeruzalės rajonuose (jie užgrobti 1967 m.), nepaisydama palestiniečių protestų ir pasaulinės bendruomenės kritikos. Užgrobtose teritorijose jau gyvena apie 700 tūkstančių žydų, o kaltinimai Izraeliui dėl karo nusikaltimų, genocido ir nusikaltimų žmoniškumui okupuotose Palestinos teritorijose nesiliauja.

Tokiame fone įdomiai skamba JAV specialiųjų tarnybų prognozė – Izraelis neišgyvens. Šešiolika specialiųjų tarnybų, kurių bendras biudžetas dešimtys milijardų dolerių, pateikė aštuoniasdešimt dviejų puslapių analitinę apžvalgą „Rengiantis Artimiesiems Rytams be Izraelio“.

Propalestiniškos jėgos stiprėja, vadinamasis Arabų pavasaris situaciją Izraeliui tik blogina, nes jeigu anksčiau diktatoriški režimai tramdė islamistus arba tyliai pakentė žydų valstybę, dabar padėtis pasikeitė, visos „pavasario“ paliestos šalys tapo nebe tokios draugiškos. Tuo tarpu Amerika, ištisus dešimtmečius rėmusi Izraelį, dabar nebeturi karinių ir finansinių resursų padėti atlaikyti milijardo musulmonų spaudimo. Kaip teigiama ataskaitoje, JAV jau nebegali moti ranka į pusšimtį šalių, su kuriomis reikia palaikyti normalius santykius. Taigi, specialiosios tarnybos prognozuoja greitą Izraelio pabaigą, tik nenurodo žlugimo datos.

O štai „The New York Post“ cituoja Henrį Kisindžerį (Kissinger –amerikiečių politikas, vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje, vis dar kaltinamas karo nusikaltimais, bet... Nobelio taikos premijos laureatas; jam beveik devyniasdešimt metų), kuris kalba labai tiesmukai: po dešimties metų Izraelio nebebus. Kisindžeris pats yra žydas, tebelaikomas tikru Izraelio draugu, jis nemažai prisidėjo, kad JAV piliečiai būtų atitinkamai veikiami proizraeliškos JAV žiniasklaidos (iki šiol net patyrę žurnalistai atleidžiami iš darbo, jei apie Izraelį rašo „ne taip“, tokių faktų išaiškėja vis daugiau). Jis nesako, kad Izraelis gali būti išgelbėtas, permetus jam keletą trilijonų dolerių; kad rinkimus JAV laimėjus Romniui, Izraelis gali išlikti; jis nekalba, kad subombardavus Iraną, Izraelis gyvuos toliau. Jis konstatuoja: iki 2022 metų Izraelio nebebus.

Kodėl?

Amerikiečius erzina daug kas: nesutaikoma ir užsispyrėliška Izraelio politika, besiribojanti su beprotybe – tokią viešai kritikuoja ir patyrę žydų žurnalistai; jaunų amerikiečių žydų apklausos  rodo, jog rūpintis Izraelio likimu tapo „nebemadinga“; grubus lobizmas už Izraelio interesus daro priešingą, atstumiantį poveikį. Vis daugiau amerikiečių, įskaitant JAV žvalgybą, linksta manyti, jog Izraelio priešai (1,5 milijardo musulmonų ir keliasdešimt Azijos ir Afrikos šalių) visai ne Amerikos priešai. Aiškėja, kad tūkstančiai gyvybių, kurias JAV aukoja karuose už Izraelį, neatitinka šalies interesų. Rugsėjį paskelbta ekspertų analizė, kokie gali būti JAV ir Irano karo rezultatai, taip pat nedžiugina: nors Irano karinės pajėgos patirtų didelių nuostolių, jos sugebėtų suduoti ir kontrsmūgį, kurio rezultatus sunku prognozuoti. Vašingtono dalyvavimas tokiame kare sukeltų teroro bangą prieš amerikiečius visame pasaulyje.

Blogiausia, kas galėjo nutikti: į viešumą iš aukščiausių politinių viršūnių prasiskverbė informacija apie tai, kad Izraelis ir jo šalininkai, o ne musulmonų teroristai, prikišo nagus prie 9/11 įvykių (teroro aktai 2001 m. rugsėjo 11 d.). Apie tai vis dažniau kalba ne antisemitai radikalai, o ganėtinai žinomi analitikai, tie įvykiai aptarinėjami JAV žiniasklaidoje.

Svarbiausias šių teroro aktų tikslas buvo nepajudinamos JAV ir Izraelio draugystės „sutvirtinimas krauju ir jausmu“. Tai buvo beviltiškas bandymas užtikrinti Izraelio išlikimą pradedant ilgalaikius karus su šios valstybės priešais. Tačiau vis aiškiau suvokiant, kad 9/11 buvo ne radikalių islamistų darbas, o kruvina Izraelio politikos šalininkų išdavystė, analitikams lengva prognozuoti: Izraelio vartojimo laikas baigėsi.

Tai, kas gi bus, kai Izraelio nebebus? Bus blogai. Turint galvoje, kad Izraelis branduolinė valstybė (šito jau niekas nebeneigia, nors į šalį jokie tikrintojai neįleidžiami), šalies vyriausybėje vyrauja „išprotėjusio nykštuko“ (taip šalį vadina arabų spauda) nuotaikos, galimi dideli nemalonumai. Visiems.