Laima Kalėdienė. Vilniaus valdžios beraščiai vėl kėsinasi į Lietuvos istoriją

Autorė yra profesorė, lituanistė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Prieš ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės taryba Juozo Lu...

Nacionalinis susivienijimas. Telkianti valstybinės kalbos politika

Pagrindinis veiksnys, formuojantis lietuvių tautinį tapatumą, yra gimtoji lietuvių kalba. Šiuolaikiniame pasaulyje lietuvių kalba tebėra sen...

Laima Kalėdienė. Vietoje lenkų separatizmo – valstybinė kalba mokyklose

Autorė yra kalbininkė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Valdemaro Tomaševskio partijos deleguota Vidaus reikalų min...

Laima Kalėdienė. Kodėl kalbininkai tokie senamadiški?

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių įmonių pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūp...

Laima Kalėdienė. Lietuva – vieninteliai lietuvių tautos namai

Daug kas šiandien suabejojo, ar Kovo 11-osios eisenoje nešamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ neįžeis kitų Lietuvos gyventojų. Norėčiau pa...

Laima Kalėdienė. Nereikia Putino, kai yra Jonsson

Jaunius Pocius, Respublika.lt Paradoksas: lietuvių kalbą reikia ginti nuo Kultūros ministerijos. Tai aiškėja iš Lietuvos piliečių aso...

Laima Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nuspr...

Laima Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės?

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr. Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“ Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuv...

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr...

NAUJAUSI

Komentarai

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

index