Pro Patria. Šarūno Černiausko „tyrimų“ klausimu

Praėjusią savaitę paskelbėme atviruose šaltiniuose prieinamą faktą, jog Šarūno Černiausko projektas „Siena“ gauna George`o Sorošo Atviros visuomenės fondo finansavimą per fondą IJ4EU. Nors tokią paramą po straipsniais deklaruoja pati „Siena“, naujausiame straipsnyje Šarūnas Černiauskas į šiuos pastebėjimus atsakė pavadindamas juos „sąmokslo teorijomis“. 

Tai žurnalistinius tyrimus vaizduojantis Šarūnas Černiauskas padarė savo projekte „Siena“ paskelbęs naują „tyrimą“ apie šeimų ir tėvų organizacijų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautą projektinį finansavimą ir projekto eigoje jų sudalyvavimą tarptautinėje konferencijoje Veronoje, Italijoje. Tekste Černiauskas be kita ko ištiria, kad „pastaraisiais metais renginyje ryškiai matomas Rusijos oligarcho Konstantino Malofejevo pėdsakas.“

Koks tas pėdsakas? Ar jis dalyvavo viename renginyje su visuomenininkais iš Lietuvos? Ne. Ar jis finansavo renginį, kuriame buvo visuomenininkai iš Lietuvos? Ne. Ar jo organizacija buvo ten atstovaujama? Ne. Renginyje tarp daugybės Europos šalių intelektualų, politikų ir net monarchų, buvo pora įtakingų rusų, vienas jų Dūmos deputatas! Toks tad Rusijos pėdsakas ir sąsaja su renginiu. 

Žodžiai „siejamas“, „susijęs“, „pėdsakas“, „kvapas“ ir panašūs tiriamojoje žurnalistikoje apskritai yra tapę tobulais žodžiais atpažinti nieko vertą tekstą, bandantį sukurtį skaitytojui ryšio ir konspiracijos įspūdį ten, kur jo nėra ir nėra kaip jo įrodyti konkrečiais faktais. 

„Pro Patria“ į jokį kongresą Italijoje apskritai niekada nevyko, visas jos dalyvavimas minimame apsiribojo politologo Vytauto Sinicos studija apie NVO dalyvavimą lytiškumo ugdymo procese. Puikia studija, kurios rengimui buvo reikalingos būtent politologinės kompetencijos ir kurios Černiauskas - nors skaitė ir iškreiptai pacitavo - nedrįso įdėti į savo „tyrimo“ nuorodas. 

Nors Kongresas Italijoje iš tiesų visai nebuvo prorusiškas, o „Pro Patria“ jame apskritai nedalyvavo,  labiau į propagandines klišes nei į mąstymą linkę ir tokios auditorijos ieškantys viešosios erdvės veikėjai šiandien jau dalinasi minimu Černiausko straipsniu, palydėdami komentarais, kad esą „Pro Patria“ ir net visa kova už prigimtinę šeimą ir prieš leftizmo diktatūrą Lietuvoje yra susijusi su Kremliumi. Tarp tokių mąstytojų ir Marius „Rusija nepuls Ukrainos“ Laurinavičius, ir Rasa „parodysiu jums priešą“ Juknevičienė. 

Svarbiausia visgi yra tai, kad Černiauskas nėra ir niekada nebebus žurnalistas, nors ir turėtų formalų statusą. Prekiaudamas riboto prieinamumo informacija su viešųjų ryšių specialistu Darium Gudeliu, jis prarado bet kokį patikimumą ir tik dėl priklausymo žurnalistų „elito“ ratams dabar yra LRT traktuojamas lyg to nebūtų buvę. Tačiau tikrovė dėl to nesikeičia ir „Pro Patria“ jo žurnalistu nelaiko. 

Vietoje to tik primename, kad Dalia Grybauskaitė savo 2019 metų gegužės 16 dienos dekretu išbraukė Šarūną Černiauską iš apdovanotųjų valstybiniu medaliu sąrašo ir įpareigojo Š. Černiauską grąžinti ordino medalį bei susijusius dokumentus prezidentūros kanceliarijai. Įsakymo motyvas: Šarūnas Černiauskas pažemino apdovanotojo vardą. 

„Pro Patria“ primena, kad gauti valstybinius apdovanojimus yra daug lengviau nei juos prarasti. Per D. Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetį vos 8 žmonės tokiu būdu neteko jiems suteiktų apdovanojimų. 

Šioje garbingoje kompanijoje taip pat ryškus Kremliaus propagandos pėdsakas - kartu su Š. Černiausku apdovanojimų neteko Algirdas Paleckis ir Dmitrijus Kiseliovas. Sąsajos tad akivaizdžios.