Genocido ir rezistencijos tyrimų centrui vadovaus Adas Jakubauskas

lrs.lt nuotrauka 

Seimas po slapto balsavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generaliniu direktoriumi paskyrė prof. dr. Adą Jakubauską. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-5002(2) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 13, susilaikė 8 parlamentarai.

A. Jakubausko penkerių metų kadencija prasidės liepos 1 d. ir jis pakeis nuo 2009 m. šias pareigas ėjusią Teresę Birutę Burauskaitę.

A. Jakubauskas yra pedagogas ir politologas, socialinių mokslų daktaras, yra dirbęs „Vilniaus šiltnamiuose“ konsultantu ir direktoriumi ryšiams su užsieniu, vadybininku privačioje bendrovėje, Seimo kanceliarijoje, dėstęs Mykolo Romerio universitete. Nuo 2003 metų A. Jakubauskas yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, nuo 2015 metų – Pasaulio Krymo totorių kongreso sekretoriaus pavaduotojas.

A. Jakubausko kandidatūrą parlamentui pristatė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, remdamasis Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu ir po išsamių konsultacijų su istorikų bendruomene ir visuomenininkais. „Prof. Adas Jakubauskas yra žinomas ir nusipelnęs mokslininkas, išmanantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Jo kandidatūrai stiprų palaikymą išreiškė tiek kolegos Seimo nariai, tiek visuomeninės organizacijos ir akademinė bendruomenė. Toks šio kandidato palaikymas rodo pasitikėjimą ir leidžia manyti, kad jis galės tinkamai eiti pareigas“,– anksčiau teigė parlamento vadovas.

Pagal įstatymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su centro uždaviniais ir funkcijomis, stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Centras tiria visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą.