Vytautas Radžvilas. Lietuvos duobkasiams: valstybės nesunaikinsite

Mindaugo Šernos nuotrauka 

Beveik penkiasdešimt metų tautos sąmonę nuodiję ir ideologiškai naikinę Lietuvą vedliai į šviesų komunizmo rytojų – visi tie „mokslinio komunizmo“, „mokslinio ateizmo“, KPSS istorijos „tiesų“  skelbėjai ilgai įsivaizdavo ir pūtėsi esą didžiausi mokslininkai. Sukvailėję nuo savo pačių skleidžiamo ideologinio melo, tie į „klasikų šaltinius gilinęsi“ (to nepaliaujamo gilinimosi esmę puikia perteikdavo frazė rusų kalba „dolbit istočniki“) ir todėl dažniausiai likdavę akademiniais ir inelektualiniais mažaraščiais propagandininkai naiviai įtikėjo, kad nesama išsilavinusių ir įžvalgių žmonių, kiaurai permačiusių jų skleidžiamą bjaurastį. 

Išmušė diena, kai jiems buvo garsiai ir aiškiai pasakyta, kas jie yra iš tiesų. Moraliniai pašlemėkai ir intelektualiniai menkystos. Tautos išdavikai ir valstybės duobkasiai. Deja, neilgam.

Jiems pavyko chameleoniškai pakeisti spalvas ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Neįvyko ne tik liustracija, bet ir mokslinių laipsnių nostrifikacija. Panašiai kaip išvertę kailius kompartijos funkcionieriai tapo simuliakriniais „socialdemokratais“, „liberalais“ ar „konservatoriais“, taip sovietmečio ideologiniai šarlatanai ir pusmoksliai per naktį virto „europietiško politikos mokslo“ žyniais. 

Taip, tiek M. Markucko, tiek V. Sinicos straipsniuose parašyta tiesa: pirmaisiais Lietuvoje įkurto „vakarietiško“ politikos mokslų instituto vadovais kažkokiu stebuklingu sutapimu buvo Maskvos kadrai. Ir dar visai neseniai, praėjus beveik trisdešimčiai metų po valstybės atkūrimo, TSPMI Tarybos pirmininku buvo asmuo, savo oficialioje biografijoje rašantis, kad studijavo Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete. Ir droviai nutylintis, kad ten krimto mokslinio komunizmo išmintį.

Lietuvos valstybės ir jos politikos mokslo tragedija ta, kad jie ištisus dešimtmečius netrukdomai ruošė savęs vertą pamainą arba, kalbant senu žodynu, antitautiškai ir antivalstybiškai užgrūdintus. M. Laurinavičius – tipiškas jų triūso produktas. Bet šį kartą jis peržengė visas raudonas linijas. Veidmainiškai vaidindamas didžiausią kovotoją su Kremliaus kėslais, jis sugeba arba išsigudrina Kremliui pasitarnauti taip, kad šiuo atžvilgiu su juo nelengvai susilygintų ir aršiausi okupacijos laikų kolaborantai. 

Kokio reikia cinizmo toliau sukti to paties Kremliaus nuo II pasaulinio karo pabaigos sukamą propagandinę plokštelę, neva visi, ginantys Lietuvos tautinę savastį ir valstybės nepriklausomybę, yra apgailėtini nacionalistai, fašistai ir net naciai! Įsijautęs į savo vaidmenį Lietuvai sunaikinti skirto „Vilniaus politikos analizės centro“ parankinis suįžūlėjo tiek, kad Maskvos tarnais išdrįso skelbti net jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir partijos „Nacionalinis susivienijimas“ narius, įtraukdamas pirmųjų internetinį portalą į Kremliui palankių ir jo mėgstamų informacijos šaltinių sąrašą. Be abejo, dėl TSPMI gauto menko išsilavinimo ir įžvalgumo stokos naiviai manydamas, kad niekas nesupranta, kas iš tiesų vyksta ir ko siekiama.

Ogi iš anksto, sąmoningai ar ne – tai turi išsiaiškinti kompetetingos valstybės struktūros – stengiamasi pasitarnauti tai vis plūstamai Maskvai. Iš tikrųjų yra bandoma moraliai diskredituoti ir ideologiškai bei politiškai sunaikinti sąmoningiausią ir patriotiškiausią Lietuvos visuomenės sluoksnį, kuris prireikus gins valstybę net beviltiškiausiomis aplinkybėmis ir bet kuria kaina. 

Pramanytos ,,Pro Patria“ ir ,,Nacionalinio susivienijimo“ meilės Putinui priežastis aiškinama ne kuo kitu, bet – ir tai didžiausias paradoksas – to paties Kremliaus mėgstama ideologine schema. Esą Lietuvos ir kitų Baltijos tautinės ir valstybinės jėgos yra nacionalistų, fašistų ir net neonacių sambūriai. Būtent šia schema buvo grindžiamas atvirai šmeižikiškas portale 15 min.lt paskelbtas straipsnis, kuriame minimos tariamos „Nacionalinio susivienijimo“ narių sąsajos su Europoje veikiančiomis neonacių organizacijomis. 

Ši schema yra „Vilniaus politikos analizės centro“ atramos taškas: kas gali simpatizuoti nedemokratiniam Kremliaus režimui, jeigu ne aršūs antivakarietiški ir antieuropietiški antidemokratai?! Tik perpratus šios ideologinės schemos paslėptą logiką galima suprasti, kad už tiesiai įvardyto kaltinimo „Pro Patria“ portalui esant Kremliaus ruporu slypi ir atvirai neišsakomas, bet užtat dar rafinuotesnis ir klastingesnis kaltinimas su juo susijusiam jaunimo sambūriui ir „Nacionalinio susivienijimo“ partijai antidemokratinėmis, arba – sąmoningai paliekant erdvę „laisvoms“ interpretacijoms – nacionalistinėms, profašistinėmis, neonacistinėmis ar dar kokioms kitoms nuostatomis. Pasirinkite, kas esate! – štai šitaip yra sukonstruotas ir veikia Lietuvos protautinėms ir provalsybinėms jėgoms naikinti skirtas ideologinio ir politinio triuškinimo bei antivalstybinės proagandos mechanizmas.

Lietuvos tikrai negins antilietuviškų „politikos analizės centrų“, „laisvosios rinkos institutų“, visokiausio plauko iš „pažangių idėjų sklaidos“ ir neaiškių „žmogaus teisių gynimo“ veiklos sočiai parazituojantys ir tunkantys veikėjai.

Kaip buvęs šioks toks sąjūdininkas sakau: stengėmės ir net šiek tiek rizikavome savo kailiu dėl Lietuvos valstybės ne tam, kad ją pardavinėtų, išdavinėtų ir galiausiai sunaikintų naujų išdavikų ir kolaborantų padermė. Šios valstybės nesunaikinsite. Neleisime. Būsite sustabdyti. Nes mes suprantame, ką norite padaryti su Lietuva ir Lietuvai, tarnaudami saviesiems šeimininkams. Įrodymas, kad tikrai suprantame – dviejų tikrų filosofų ir savo šalies patriotų straipsniai.

Autorius yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas