Teismas priėmė skundą dėl Vilniaus savivaldybės veiksmų prieš Škirpą

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė skundą dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo panaikinimo ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per keturiolika dienų pateikti atsiliepimą bei su ginču susijusią medžiagą.

Komentuodamas šį sprendimą, teismui skundą pateikęs Stanislovas Buškevičius teigė: „Nežinau, kaip pasibaigs teisminis ginčas, tačiau tai, kad teismas priėmė skundą, yra pergalė, nes Vilniaus meras R. Šimašius skelbia, kad šiuo klausimu viskas yra gerai.“

„Kazys Škirpa organizavo lietuvių tautos 1941 m. Birželio sukilimą prieš sovietų okupantus. Pergalingas Birželio sukilimas įrodė, kad Lietuva 1940 m. prie Sovietų Sąjungos buvo prijungta prievarta“, – sakė jis, pažymėdamas tai, kad K. Škirpos organizuotas ginkluotas sukilimas pasauliui atskleidė, jog kalbos apie neva savanorišką prisijungimą tebuvo Maskvos melas. Kaip pabrėžė S. Buškevičius, R. Šimašius veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos laisvės kovotojus, stebėtinai tiksliai sutampa su Rusijos propaganda ir oficialiaja politika

Primename, kad Vilniaus miesto taryba š. m. liepą pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno, esančią Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.

Aiškinamajame priimto teisės akto rašte remiamasi nuomone, kad „K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertintina nevienareikšmiškai“ ir kad „K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu.“

„Už“ šį projektą balsavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, komentuodamas Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimo projektą, birželį buvo pareiškęs, kad K. Škirpa „prisidėjo prie juodžiausių Lietuvos istorijos 20 amžiaus epizodų“.