Prezidentūroje patvirtinti planai didinti gynybos pajėgumus

Roberto Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir anksčiau priimtus politinius sprendimus nuosekliai didinti gynybos finansavimą, VGT nutarė 2019 m. užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, skaičiuojant pagal dabartines ūkio augimo prognozes. Siekiant šio tikslo, bus pasinaudota Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai skolinantis.

VGT taip pat pritarė krašto apsaugos sistemos asignavimams 2020–2022 m. laikotarpiui, kurie leis nuosekliai tęsti gynybos pajėgumų plėtrą. Numatyta, kad bus toliau įgyvendinama Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programa ir stiprinamas jos mobilumas, tam įsigyjant iki 200 šarvuotų visureigių. Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių, taip stiprindama kritinius paieškos ir gelbėjimo bei paramos NATO oro policijos misijai pajėgumus, bei 2 minų medžiojimo laivus, būtinus siekiant užtikrinti sąjungininkų pajėgų atėjimą jūra.

Pastarojo meto sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių VGT apibendrino patvirtinusi nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, kuri leis užtikrinti iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nutarta, kad karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius palaipsniui bus didinamas iki 26 850. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus karinių vienetų komplektavimo personalu standartus ir užtikrina optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu.

Galiausiai VGT pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“. Sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas.

VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.

Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.