Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako plakatų su Jono Noreikos atvaizdu

propatria.lt nuotrauka

Rugpjūčio 27 dieną UAB „JCDecaux Lietuva“ atsisakė viešinti nepriklausomo kandidato Žirmūnų rinkimų apygardoje plakatus, kuriuose vaizduojamas laisvės kovotojas Jonas Noreika ir minimi jo gyvenimo faktai. Plakatą skelbti įmonės stenduose atsisakyta po sutarties pasirašymo ir apmokėjimo. 

„Pamatę plakatą „JCDecaux Lietuva“ atstovai iš pradžių pareiškė, kad jis nėra politinė reklama. Tai ir fakto klaida, nes plakate yra mano agitacija, ir ne įmonės kompetencija vertinti. Politinė ar nepolitinė reklama, vertinti turi Vyriausioji rinkimų komisija, jeigu kas nors dėl tos reklamos pasiskųstų. Įmonė tokios kompetencijos neturi. Tą paaiškinus „JCDecaux Lietuva“ sugalvojo kitą pretekstą: esą plakatas perduotas vertinti, ar jo turinys nekursto neapykantos ir politinės įtampos visuomenėje. Tačiau tokiam vertinimui nėra jokio pagrindo – plakate yra tik J. Noreikos gyvenimo faktai, jam suteiktas valstybinis apdovanojimas, jo sušaudymo ir jo atminimo lentos nukabinimo datos. Taigi absoliučiai nesuprantama, kur įmonė įžvelgia nesantaikos ar įtampos kurstymą. Akivaizdu, kad pats J. Noreikos asmuo „JCDecaux Lietuva“ yra nepriimtinas, apie jį galima tik tylėti ir jį kuo greičiau užmiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokiu mąstymu ir tokia cenzūra, ypač kai tą daro Vilniaus senamiesčio lauko reklamos monopolininkas“, - situaciją komentuoja politologas Dovilas Petkus. 

Kandidatas atkreipia dėmesį, kad cenzūruojamas būtent Jonas Noreika, nes kiti jo plakatai, neliečiantys istorinės atminties klausimų, buvo sėkmingai paskelbti „JCDecaux Lietuva“ stenduose. Tačiau, Dovilo Petkaus teigimu, dėl tokios Jono Noreikos cenzūros nukenčia ir jis pats. 

„Gauta finansinė parama į rinkiminę sąskaitą buvo numatyta panaudoti šiems plakatams. Jų kaina – beveik 2500 eurų, o nepriklausomam kandidatui, kitaip nei partijoms, tai tikrai didelė suma. Dabar, likus paskutinei rinkimų Žirmūnuose savaitei, kitur jų prasmingai panaudoti nebėra galimybės. Nepanaudota parama negali būti grąžinti, ji atitektų biudžetui. Tokiu būdu sabotuodama jau pasirašytą ir apmokėtą sutartį „JCDeacaux Lietuva“ daro tiek materialinę, tiek nematerialią žalą mano dalyvavimui šiuose rinkimuose. Jeigu egzistuoja žodžio ir įsitikinimų laisvė, demokratinėje valstybėje negali būti kandidatų skirstymo pagal pažiūras ir „patinka-nepatinka“ principus. Jeigu plakatai nebus iškabinti šią savaitę, dėl to tikrai teks kreiptis į teismą“, - tvirtino D. Petkus. 

J. Noreikos – Generolo Vėtros atminimo klausimas tapo viešų diskusijų tema, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius vienasmeniškai priėmė sprendimą nukabinti jo atminimo lentą ant Lietuvos Mokslo Akademijos Vrublevskių bibliotekos fasado Vilniuje. Meras sprendimą motyvavo tuo, kad J. Noreika esą pasirašė Žagarės steigimo geto dokumentus. Sprendimo kritikai atsako, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro išvadoje nedviprasmiškai teigiama, kad J. Noreika su Lietuvą 1941-1944 metais okupavusiais naciais nekolaboravo. Šios išvados teisėtumą po JAV litvako G. Gochino skundo yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.